Susitikimas su kolegomis iš Panevėžio – vertingos patirties ir naujų žinių sklaida

Sukauptos patirties Šiaulių bei Panevėžio reabilitacijos centruose pristatymas kolegoms, naujų medicinos metodų taikymas šiuolaikinėje reabilitacijoje, sveikos mitybos ir gyvensenos įgūdžių formavimas, įvairūs gydymo metodai. Šios bei kitos aktualios darbo temos buvo aptartos mokslinėje-praktinėje Šiaulių bei Panevėžio reabilitacijos centrų darbuotojų konferencijoje.  

Vienas svarbiausių reabilitologų konferencijos tikslų – susipažinti su naujais reabilitacijos metodais ir priemonėmis, pabendrauti su kolegomis, išklausyti jų patirties bei pasidalyti savąja. J. V. Gėtė yra pasakęs: „Geriausias būdas išlaikyti draugystę – dalytis mintimis apie savo darbus. Žmones labiausiai suartina veikla“.  

Pasak abiejų kolektyvų vadovų – Šiaulių reabilitacijos centro direktorės Irinos Jazdauskaitės-Uščiauskienės bei Panevėžio fizinės medicinos ir reabilitacijos centro vyriausiojo gydytojo Jono Laurinaičio, pirmą kartą surengtas toks susitikimas buvo naudingas ir vieniems, ir kitiems. 

Po teorinių bei praktinių užsiėmimų abiejų kolektyvų darbuotojai buvo pasiryžę išbandyti fizinį pasirengimą bei įrodyti savo privalumus ne tik sporto aikštelėje, bet ir kūrybinėse užduotyse. „Kas nemoka ilsėtis, tam sunku dirbti!“ Tokiu šūkiu prasidėjo antroji renginio dalis – sporto ir kultūros varžytuvės.   

„Tikimės, kad tokie susitikimai taps tradicija“, - vienbalsiai džiaugėsi abiejų kolektyvų vadovai, nors prieš akis jų vadovaujamų komandų dar laukė rimti išbandymai. Ir ne tik dėl rungčių – virš galvų vis praplaukiantys juodi debesys grūmojo lietumi, kuris ir taip sočiai buvo prigirdęs žaidynių aikštelę. 

Pirmieji sumaišties į suderintą varžytuvių scenarijų bandė įnešti panevėžiečiai. Nelaukdami, kol Šiaulių kolektyvas išrikiuos prisistatymui savo komandą, jie perėmė iniciatyvą ir entuziastingai užtraukė pasisveikinimo dainą. Šiauliečiai nepasidavė – įkvėpę lietaus išgryninto oro, jie trenkė prisistatymo maršą, nustelbdami net netoliese lekiančių mašinų gausmą. Jau pradžioje tapo aišku, kad lengvų varžytuvių nebus – tai rodė ir kovingas abiejų vadovų nusiteikimas. 

Aukštai suplevėsavus abiejų įstaigų vėliavoms, kovinga nuotaika persikėlė į pirmojo išbandymo rungtį: kovą pradėjo vadovai. Jiems skirta užduotis – profesinių įgūdžių patikrinimas. Reikia pripažinti, kad čia lėmė ne tik žinios bei patirtis, bet ir subjektyvūs faktoriai, todėl rezultatai neviešinami. 

Perėmusios kovingą vadovų dvasią, netrukus į mūšį stojo moterų futbolo komandos. Jas keitė krepšinio bei virvės traukimo rungtys. Kaip visada, virvės traukimas sukėlė daug audringų emocijų. Kadangi šioje rungtyje stipresni pasirodė esantys Aukštaitijos sostinės reabilitologai, šiauliečiams teko pasitempti – juk komandų dar laukė išties įdomios ir entuziastingos rungtys. 

Daugiausiai nepamirštamų emocijų sukėlė rungtis „Futbolas kitaip“: didžiulį kamuolį po aikštę vaikęsi dvi komandos visais įmanomais būdais stengėsi jį įmušti į priešininkų vartus, tačiau joms tai sunkiai sekėsi. Mat vienos komandos nariams ant akių buvo uždėti specialūs „tolimojo matymo“ akiniai – plastikinės stiklinės, o kitos komandos dalyviai vis lakstė po du, nes buvo… surištomis kojomis.  

Vitamino C išteklius gausiai papildė „Fizinio pasirengimo rungtis“ – atsispaudimas su balionais bei reakcijos darbe patikrinimas – „Pagalvėlių mūšis“.

Ilgai kentėjęs lietus, atrodė, tuoj tuoj praras kantrybę, tad sunerimęs Panevėžio komandos vadovas suskubo organizuoti praktinio darbo užduotį – darbo įgūdžių patikrinimą atliekant purvo aplikaciją:  garsiai suskambo Arimaičių ežeras nuo kolektyvinės šiauliečių ir panevėžiečių mankštos vandenyje bei procedūros demonstravimą.

Po azartiškų varžytuvių, suvedę visų rungčių rezultatus, kolektyvai nekantriai laukė paskutiniosios – vadovų prisistatymo procedūros. Jono Laurinaičio laukusi staigmena patyrusį įstaigos vadovą apstulbino. Netikėtas „geišos“ masažas ir jį lydintis ritualas užkerėjo ne tik priešininkų komandos lyderį, bet ir abiejų kolektyvų narius. Visada dalykišką ir reiklią savo direktorę Iriną sunkiai atpažino net patys šiauliečiai.    

Po įtemptų sporto varžytuvių, sužavėti Šiaulių reabilitacijos centro kineziterapeuto Tado saksofonu atliekamų melodijų, abu kolektyvai vieni kitus stebino meniškais ir išradingais padalinių prisistatymais.

Šventės akimirkos nuotraukų galerijoje.