Vandens terapija

Vandens terapija – viena seniausių ir natūraliausių kasdienės terapijos formų, o plaukimas – idealus būdas sveikatai ir žvalumui palaikyti. Sukaupta daug duomenų apie teigiamą vandens poveikį žmogaus sveikatai, atsižvelgiant į vandens sudėtį, temperatūrą, taikomą metodiką (1). Pratimai šiltame jaukaus baseino vandenyje teikia daugiau malonumo, nei atliekami stovint ant sausų grindų ar gulint ant kušetės. Tai, kas ant tvirto pagrindo vargina ir spaudžia prakaitą, vandenyje teikia malonumą. Be to, per trumpą laiką pagerėja kūno formos, padidėja raumenų jėga, išmokstama puikiai jausti savo kūną ir patiriama malonių pojūčių sielai. Žmonės vis labiau suvokia, kad judant ir mankštinantis vandenyje gerėja savijauta. 

Yra nemažai priežasčių ir argumentų, dėl kurių verta lipti į vandenį ir taip iš naujo pajusti ir kūną, ir sielą:

  • Vandens keliamoji galia ir dalinis nesvarumas – mūsų kūnas sveria tik dešimtąją dalį to, kiek svertų stovėdamas ant žemės.
  • Sąnariams netenka beveik jokio krūvio arba tik labai menkas. Tai ypač svarbu žmonėms, kurie sportuoti vengia dėl sąnarių skausmo.
  • Atliekant pratimus vandenyje, tikimybė patirti traumą daug mažesnė, nei stovint ant žemės.
  • Treniruotės vandenyje du kartus veiksmingesnės, nes čia veikia įprasta sunkio jėga, todėl kiekvienas judesys atliekamas priešinantis vandens slėgiui. Tai labai lengva pastebėti, pavyzdžiui, keliant koją ir kartu lenkiant ją per kelį, paskui vėl pastatant.
  • Vandenyje taip pat prakaituojama (kartais ir labai gausiai), tačiau to beveik neįmanoma pajusti.
  • Vandens keliamoji galia tikrai didelė, todėl baseine įmanoma atlikti pratimus, kurių neįstengtume atlikti ant žemės – jie primena kosmonautų skraidymą beorėje erdvėje.
  • Vandenyje kraujotaka geresnė nei sausumoje.
  • Odą vėsina net ir šiltas vanduo, dėl to lengviau treniruotis.

Fiziškai silpni žmonės žino dar vieną baseino privalumą – niekas negali matyti nerangių jų judesių. Vanduo paslepia kūną (2). 

Treniruojantis vandenyje mažiau traumuojami sąnariai, o raumenų masė didėja netgi keturis kartus sparčiau, nei atliekant tą pačią treniruočių programą sausumoje. Taip yra dėl to, kad vandens tankis daug didesnis nei oro, todėl atliekant kiekvieną judesį reikia įveikti daug didesnį pasipriešinimą. Treniruotės vandenyje, palyginti su tokiomis pačiomis sausumoje, turi daug privalumų:

Sausumoje, pavyzdžiui, bėgant ristele ar minant kalnų dviratį, patiriame žemės traukos jėgą. Kelti svarmenį daug sunkiau, nei jį nuleisti ant grindų, nes antruoju atveju žemės traukos jėga labai sumažina pastangas.

Bėgant tenka atsispirti nuo žemės, o tai reikalauja jėgų. Kojų raumenys ilsisi trumpą laiką prieš pat pėdai paliečiant žemę.

Kiekvienu judesiu tenka priešintis dar ir vandens poveikiui. Tai dvigubas darbas, kuris idealiai lavina raumenis.

Dvidešimt minučių atliekant vandens aerobikos pratimus, vandenyje bėgant ristele ar kitaip sportuojant, raumenys tvirtėja du ar netgi keturis kartus sparčiau, nei juos lavinant sausumoje (2). 

Vandenyje krūvį patiria ne tik kuri nors viena raumenų grupė, bet dirba visos raumenų grupės. Pavyzdžiui, iki kaklo stovėdami šiltame vandenyje staigiai aukštyn kilstelime dešinę ranką, plaštaka ištiesta – tuo metu krūvį patiria dvigalvis žasto raumuo. Tada ranką greitai nuleidžiame, kol plaštaka paliečiame šlaunį – tai darant lavinamas trigalvis žasto raumuo. Tokį pat poveikį patirsime keldami ištiestą koją, kol ši bus beveik lygiagreti vandens paviršiui, ir vėl nuleisdami. 

Tokiu būdu atlikus tik keletą pratimų, kurių trukmė iš viso 20 minučių, galima kuo puikiausiai išmankštinti visą kūną. Iš vandens išlipame atsigaivinę, sustangrėjusiais raumenimis, jaučiamės žvalesni ir kūnu, ir siela. Ne itin intensyvios treniruotės vyksta 25–31 ºC temperatūroje – ji daugiau nei 10 laipsnių mažesnė už kūno temperatūrą. Dėl to mūsų organizmas idealiai vėsinamas, o šį poveikį dar sustiprina vanduo, tekantis ir sūkuriuojantis aplink judančias galūnes ar liemenį (2). 

Atliekant vandens procedūras, organizmą įvairiai veikia šaltis ir šiluma. Šaltį, šilumą ar netgi karštį odai ir visam kūnui vanduo perduoda geriau. Procedūrų poveikio esmė – vandens ir odos temperatūrų skirtumai. Sudirginami odoje esantys receptoriai, kurie nervais į visą organizmą perduoda impulsus – taip spartinama medžiagų apykaita.

Šalto ir šilto vandens poveikis 

 ŠALTAS VANDUO

  • Sužadina vegetacinę nervų sistemą.
  • Siaurina kraujagysles, verčia dažniau plakti širdį, skatina streso hormonų sekreciją.
  • Lėtina skrandžio ir žarnyno peristaltiką, taigi stabdo virškinimą.
  • Skatina skydliaukės hormonų sekreciją, dėl to spartėja medžiagų apykaita.
  • Siaurina vyro bei moters lytinių organų kraujagysles. Tai mažina kraujo priplūdimą, slopina lytinį potraukį, potenciją.
  • Gerina smegenų veiklą, didina žvalumą, padeda sutelkti dėmesį, didina darbingumą, padeda lengviau įveikti kasdienius nesklandumus.
  • Malšina skausmą, ramina nervus.
  • Sužadina parasimpatinę nervų sistemą, kuriai neturi įtakos mūsų valia.
  • Plečia kraujagysles, lėtina širdies plakimą, mažina kraujospūdį.
  • Didina nuovargį, padeda užmigti.
  • Skatina kraują plūsti į lytinių organų sritį, taigi padeda intensyviau justi lytinį potraukį.
  • Gerina skrandžio ir žarnyno veiklą.
  • Stabdo streso ir skydliaukės hormonų sekreciją, vadinasi, lėtina ląstelių medžiagų apykaitą. Atpalaiduoja, ramina.
  • Gerina ląstelių aprūpinimą maisto medžiagomis.

ŠILTAS VANDUO

  • Sužadina parasimpatinę nervų sistemą, kuriai neturi įtakos mūsų valia.
  • Plečia kraujagysles, lėtina širdies plakimą, mažina kraujospūdį.
  • Didina nuovargį, padeda užmigti.
  • Skatina kraują plūsti į lytinių organų sritį, taigi padeda intensyviau justi lytinį potraukį.
  • Gerina skrandžio ir žarnyno veiklą.
  • Stabdo streso ir skydliaukės hormonų sekreciją, vadinasi, lėtina ląstelių medžiagų apykaitą. Atpalaiduoja, ramina.
  • Gerina ląstelių aprūpinimą maisto medžiagomis.

Kineziterapija (graik. kinesis – judesys, therapeia – gydymas) – gydymas judesiu. Judesys yra fizinių veiksnių visumos dalis, svarbus kompleksinis fizinės medicinos ir reabilitacijos elementas. Kineziterapija vandenyje sujungia du natūralius biologinius veiksnius: judėjimą ir vandenį. Vanduo padeda greičiau atkurti sutrikusias organizmo funkcijas (1). Vandens terapija – aktyvūs aerobiniai judesiai vandenyje, naudojant specialias pagalbines priemones. Atliekant pratimus naudojamos įvairios pagalbinės priemonės: vienos – kaip plūduriavimo objektai, padedantys išsilaikyti vandenyje, taisyklingai atlikti judesius, kitos – sąnarių amplitudei didinti ir tuo pačiu sustiprinti vandens pasipriešinimą galūnės atliekamam tam tikros krypties judesiui, t. y. apsunkinti pratimo atlikimą. 

Vandens terapijoje naudojamos pagalbinės priemonės:

  • Rankų svarmenys. Jie skirti žasto ir dilbio raumenims stiprinti. 
  • Kojų svarmenys. Skirti kojų raumenims stiprinti, tinka pilvo raumenims lavinti.
  • Vandens pirštinės. Padidina vandens pasipriešinimą.
  • Vandens batai. Jie leidžia didesne jėga priešintis vandens spaudimui.
  • Vandens platforma. Pritaikyta pusiausvyrai lavinti.
  • Irkliukai. Naudojami įvairiems vandens pratimams atlikti. Padidina vandens pasipriešinimą.
  • Baseino lazdelės. Skirtos kūno iškėlimui, plūduriavimui.
  • Volelis su rankenomis. Skirtas juosmens tempimui ir stiprinimui.
  • Plaukimo lenta. Suteikia atramą viršutinei kūno daliai, stiprina liemens tiesimą, šlaunų, sėdmenų raumenis.
  • Vandens plaukmenys. Naudojami atliekant pratimus giliai vandenyje ar vandens paviršiuje. Jie padidina vandens pasipriešinimą per visą judesio amplitudę, nepriklausomai nuo judesio krypties.
  • Diskas-balanso plūduras. Galima atlikti daug saugių pratimų kojų ir juosmens raumenims sėdint ar stovint. Taip pat galima didinti kojų judesių amplitudę, stiprinti viršutinę kūno dalį ir gerinti pusiausvyrą bei liemens stabilumą.
  • Kojų išlaikymo vandens paviršiuje plūdurai. Naudojami kojų pakėlimui vandenyje.
  • Plaukimo sija-svarelis. Naudojama liemens stabilizavimui, lankstumo lavinimui, balansui gerinti.
  • Svarmenys. Naudojami sąnarių ir judesio mobilizacijai bei raumenų stiprinimui. Skirti stūmimui vandenyje, didinant viršutinės kūno dalies judesių amplitudę ir stiprinant raumenis.
  • Plaukimo diržas. Diržas laiko žmogų vertikalioje padėtyje. Suteikia gerą atramą nugarai (pavyzdžiui, bėgimo metu).
  • Vandens juosta-plūduras. Palengvina pusiausvyros ir elgsenos vandenyje kontrolę (3). 

Vandens keliamoji galia

Mūsų kūno svoris vandenyje būna mažesnis, todėl taip puikiai jaučiamės į jį panirę. Vandenyje lengviau judėti aukštyn, atlikti šuoliukus ir sunkiau – pritūpti žemyn. Tai reiškia, kad mūsų griaučiai ir raumenys vandenyje veikia priešingai nei sausumoje. Dėl to treniruotės vandenyje optimaliai kompensuoja judesius, kuriuos kasdien atliekame sausumoje. Be to, daug mažiau vargsta sąnariai. 

Vandens pasipriešinimas – kūno paviršiaus ir vandens dalelių trintis, kuria galime naudotis lavindami savo kūną. Stovėdami baseine tokio pasipriešinimo nejausime. Tačiau truputį pajudinus rankas ar kojas, pajuntamas nestiprus traukimas ir priešpriešinis poveikis. Tai labiau primena masažą nei gimnastiką. Kuo staigesnis judesys, tuo labiau vanduo priešinasi judančiajam ir šiam savaime tenka eikvoti daugiau jėgų. Pats vanduo išties nesipriešina – šis reiškinys pastebimas tik pradėjus judėti. 

Kūno lavinimas naudojant vandens keliamąją galią:

  • Iš akytos, kempinę primenančios medžiagos pagaminti sportiniai prietaisai (jie būna lazdelių ar svarmenų pavidalo) padeda stiprinti raumenis ir didinti jų jėgą. Tuo tikslu jie spaudžiami gilyn, dugno link – priešinantis vandens galiai.
  • Taip pat naudojami ir metaliniai svarmenys. Juos kilnoti vandenyje daug lengviau nei sausumoje.
  • Įvairių formų ir dydžių svarmenis galima tvirtinti ant galūnių. Su jais galima žingsniuoti po baseiną taip pat kaip sausumoje.
  • Norint, kad pilvas būtų plokščias, o pečiai tiesūs, geriausia naudotis vandens keliamąja galia. Bloga laikysena – nuleisti pečiai, glebus pilvas – nusilpę nugaros raumenys. Sunkio jėga spaudžia žemyn pečius ir pilvą. Vandenyje keliamoji galia teigiamai veikia viršutinę kūno dalį, todėl taisyklinga laikysena įgyjama labai lengvai (2). 

Vandens terapija yra viena iš geriausių fizinio lavinimo ir sveikatinimo priemonių. Net paprastas buvimas vandenyje atpalaiduoja, pašalina nuovargį. Vandens procedūros grąžina jėgas ir padeda užkirsti kelią ligoms. 

Naudota literatūra:

1. Kriščiūnas, A.; Kavaliauskienė, A. Kineziterapija vandenyje, sergant stuburo ligomis. Kaunas, 2008.
2. Nasevičiūtė, D. Vandens procedūrų efektyvumas gydant nugaros skausmus. Kaunas, 2005.
3. Oberbeil, K. Vanduo – gyvybės eleksyras. Kaunas, 2004.

Palikite atsiliepimą