Kelio sąnario artritas

artritas

Artritas – tai uždegiminė, sutrikusios medžiagų apykaitos arba degeneracinė liga, pažeidžianti sąnarius. Kai kurios jo formos didelių pakitimų nesukelia ir normaliai gyventi netrukdo, o kai kurios taip sutrikdo judėjimo funkciją, kad ligonis be kitų pagalbos negali rankose išlaikyti net šaukšto.

Artrito ligos požymiai:

Būdingi artrito požymiai – sąnario skausmas, sustiprėjantis judant, patinimas, pakitusi forma, ties sąnariu paraudusi oda, kartais būna sumažėjęs jo judrumas. Vieno sąnario artritas vadinamas monoartritu, o kelių – poliartritu. Artritas gali būti ūminis (prasideda staiga, sąnarių skausmas labai stiprus), ir lėtinis, besivystantis palaipsniui.

Priežastys, lemiančios artritą:

Artritu susergama dėl bakterinės, virusinės arba grybelinės sąnarių infekcijos, alergijos, traumos, medžiagų apykaitos sutrikimo, nervų sistemos ligų, vitaminų trūkumo, o svarbiausi šios ligos rizikos faktoriai – paveldėjimas, antsvoris, rūkymas, per gausus kavos gėrimas, sąnarių operacijos, per didelis sąnariams tenkantis krūvis (ilgas stovėjimas, sunkus fizinis darbas), intensyvus sportavimas. Be to, moterys artritu serga daug dažniau nei vyrai.

Artritai skirstomi į uždegiminius ir degeneracinius

Prie uždegiminių priskiriami infekcinis artritas, reumatoidinis artritas ir podagra (šios ligos susijusios su plonos jungiamojo audinio plėvelės, apgaubiančios sąnarius iš vidaus, uždegimu). Trauminis artritas (sukeltas traumos) ir osteoartrozė yra degeneraciniai artritai. Jų priežastis – sąnario kremzlės pažeidimai.

Infekciniu artritu paprastai susergama, kai į sąnario maišelį patenka bakterijų. Sąnarių tepalas – puiki maitinamoji terpė, taigi jos ima sparčiai daugintis, tai ir sukelia sąnario uždegimą. Sąnarys patinsta, parausta, jo temperatūra padidėja, darosi skausmingas. Infekcija į sąnarį gali patekti su krauju iš kito organizme esančio uždegimo židinio (taip nutinka sergant plaučių uždegimu, tuberkulioze, gonorėja, furunkulioze), per gilią žaizdą arba įkandus erkei. Negydomas sąnarys palaipsniui praranda judrumą, gali net deformuotis.

Reumatoidinis artritas (nepaisant tokio pavadinimo, su reumatu jis neturi jokio ryšio) – trijų arba daugiau smulkių plaštakos sąnarių pažeidimas. Paprastai simetriškai pažeidžiami abiejų rankų sąnariai. Būdingas šios ligos požymis – nesveikų sąnarių nejudrumas rytais, per dieną praeinantis. Jei susirgus reumatoidiniu artritu nesikreipiama į specialistą, liga palaipsniui apima vis kitus rankų sąnarius ir nebeįstengiama atlikti smulkių darbų. Be sąnarių, reumatoidinis artritas gali smarkiai pakenkti ir vidaus organus.

Podagra – lėtinė liga, sukeliama medžiagų apykaitos sutrikimo, kai šlapimo rūgšties druska nusėda sąnariuose, kauluose, sausgyslėse, kremzlėse. Tai viena iš seniausiai žinomų ligų, aprašyta dar Hipokrato.

Osteoartrozė – labai lėtai besivystanti brandaus amžiaus, paprastai vyresnių nei 50 m. žmonių liga. Tai kremzlės susidėvėjimo pasekmė. Ligą paskatina ir antsvoris, ilgas buvimas nepatogioje pozoje, traumos ir sunkus fizinis darbas.

 

Gydymas

Susirgus bet kokiu artritu, pirmiausia reikia stengtis sumažinti sąnariams tenkantį krūvį – atsikratyti antsvorio, avėti patogią ortopedinę avalynę minkštais padais, o vaikščiojant pasiremti lazdele. Labai naudinga gydomoji gimnastika, tik ji turi būti atliekama sėdint, gulint arba vandenyje ir jokiu būdu neturi sukelti sąnarių skausmo. Draudžiama daryti pratimus sulenktais keliais, pritūpimus.

Rekomenduojamos ir fizioterapijos priemonės – šildomosios procedūros, gydymas ultragarsu, lazeriu, magnetoterapija,  masažai, raumenų stimuliavimas elektros impulsais ir kt. Skausmą ir kitus nemalonius pojūčius numalšinti padeda specialūs nesteroidiniai tepalai. Nedidelį sopulį galima numaldyti įprastais vaistais nuo skausmo, pvz., paracetamoliu, o jei jis nepadeda, tenka griebtis nesteroidinių geriamųjų preparatų nuo uždegimo. Gydytojai dabar dažnai pataria vartoti sąnarių ligos vystymąsi sustabdančių arba lėtinančių preparatų, kuriuose yra chondroitino, – jie saugo kremzlę. Chirurginis gydymas (sąnarių protezavimas) taikomas tik tada, kai liga jau būna įsisenėjusi ir kitos priemonės nebepadeda.

 

Sergantiesiems rekomenduojama:

Ant skaudamų sąnarių sveika dėti ir trintų su visa žieve pažaliavusių bulvių kompresų. Jie laikomi per naktį. Prireiks 7 tokių procedūrų.
Prie skaudamų sąnarių galima dėti ir nesmulkintus bulvių gumbus. Jei skauda rankų pirštų sąnarius, rekomenduojama bulvę rankoje vartyti ir gniaužyti kaip kamuoliuką. Einant miegoti patartina apsimauti pirštines, į kurias įdėta po bulvę.
Į puslitrinį tamsaus stiklo butelį įdėti gabaliuką kamparo ir įpilti trečdalį indo terpentino, trečdalį – augalinio aliejaus ir iki viršaus pripilti degtinės. Prieš vartojimą suplakti. Mišiniu prieš einant miegoti gerai įtrinti skaudamas vietas ir aprišti vilnoniu audeklu.
Ką tik nukirstas eglių šakeles užplikyti verdančiu vandeniu ir leisti pritraukti. Į atvėsusį iki 37–38 laipsnių antpilą įmerkti kojas arba rankas taip, kad vanduo apsemtų skaudamus sąnarius, paskui juos šiltai aprišti ir eiti miegoti. Procedūrą pakartoti po dviejų dienų. Gydymo kursas – 5–7 kartai.
Artrito sukeltą skausmą galima sumažinti spiritiniu džiovintų kaštonų žiedų antpilu (40 g žiedų – 1 l spirito). Juo trinami nesveiki sąnariai.
1 stiklinę laurų lapų susmulkinti ir užpilti stikline augalinio aliejaus. Palaikyti 3 savaites. Perkošti ir aliejų vartoti įtrynimams (paskui sąnarius šiltai aprišti).
Namų vaistinėlėje visada turėtų būti tepalo su heparinu – juo tepami pabrinkę sąnariai (geriausiai prieš miegą), tepalo nuo uždegimo, kuriame nėra bičių ir gyvačių nuodų.
Šaldiklyje reikėtų visada turėti ledo. Užėjus skausmui polietileno maišelį su ledukais laikyti prie skaudamo sąnario, prieš tai jį apvyniojus rankšluosčiu, apie 20 minučių. Kad atslūgtų patinimas, skaudamą sąnarį reikia patrinti ledo gabaliuku. Toks masažas neturi trukti ilgiau kaip 2-3 minutes.

 

Nerekomenduojama:

Artritas paveldimas, todėl tie, kurių tėvai arba seneliai sirgo šia liga, net nejausdami jos simptomų, turėtų reguliariai vartoti didesnes vitamino C dozes.

Nikotino rūgštis malšina skausmą ir didina artrito pažeistų sąnarių judrumą. Nikotino rūgštis ir B grupės vitaminai ypač rekomenduotini sergantiesiems kelių osteoartritu. Bet taip gydytis negalima, jei pajuntamas šalutinis poveikis – kraujospūdžio padidėjimas, kraujo priplūdimas į galvą, pulso padažnėjimas.

Reguliarus stiprių vaistų nuo uždegimo vartojimas, siekiant numalšinti sąnarių skausmą, gali sudirginti skrandžio ir žarnyno gleivinę, dėl to įsiurbiama iš maisto daugiau cheminių medžiagų, kurios didina jautrumą kai kuriems maisto produktams. Taigi kai kurie žmonės, vėl suvalgę šių produktų, netikėtai pajunta artrito simptomų paūmėjimą.

Bulvinių šeimos daržovės, kuriose yra sulamino, gali sukelti smarkų artrito pažeistų sąnarių skausmą, taigi reikėtų vengti bulvių, pomidorų, pipirų, išskyrus juoduosius, ir baklažanų. Be to, reikėtų kuo mažiau vartoti purinų turinčių produktų – raudonojo vyno, pupelių ir žirnių, pieno ir jo gaminių. Nepatartina valgyti miltinių ir aštrių patiekalų, rūkyto maisto.

Mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad žmonės, išgeriantys per dieną daugiau nei 5 puodelius kavos, beveik du kartus dažniau suserga reumatoidiniu artritu, nei nepiktnaudžiaujantys šiuo tonizuojamuoju gėrimu. O kasdien išmaukiantys daugiau nei 11 puodelių kavos, reumatoidiniu artritu rizikuoja susirgti net 15 kartų labiau.

Plati (4,5 cm pločio) ir aukšta (7 cm) plona pakulnė sukelia šlaunų raumenų įtampą ir vargina kelių sąnarius. Dėl pomėgio avėti batelius aukšta pakulne moterys daug dažniau serga įvairiomis kojų ligomis. O pats saugiausias vaikščiojimas – basomis. Norintiems nesusirgti artritu mokslininkai pataria avėti sportinę avalynę, dažniau vaikščioti pėsčiomis ir rūpintis savo svoriu.

 

Prevencija:

Gimnastikos pratimai, tinkantys žmonėms, kurie turi sąnarių problemų, gali būti suskirstyti į tris grupes:

1. Tempimo ar tonizuojantys gimnastikos pratimai. Tai mažo intensyvumo gimnastikos pratimai, kuriuos reikia atlikti, norint išlaikyti ir pagerinti kūno mobilumą. Tempimo pratimai yra svarbūs, esant bet kokiam gimnastikos pratimų režimui. Tempimo pratimus reikia atlikti prieš bet kokio pratimo pradžią, neatsižvelgiant į tai, kokios esate nuomonės apie savo fizinį pasirengimą.

2. Jėgos pratimai. Šie gimnastikos pratimai yra energingesni ir intensyvesni, jų pagalba stiprinami raumenys. Šiems gimnastikos pratimams priskiriamas svarmenų kilnojimas ar elastinių raiščių (pavyzdžiui, espanderio) naudojimas. Raumenų fizinę būklę galima pagerinti per reliatyviai trumpą laiko tarpą, taip pat tuo pačiu metu raumenų jėgą padidina pratimų su svarmenimis krūvio palaipsnis didinimas. Žmonės, turintys problemų su sąnariais, jėgos pratimus turėtų atlikti atsargiai, kad savęs nesužeistų. Prieš pradedant atlikinėti pratimus, turėtų pasikonsultuoti su savo gydytoju ir sudaryti individualią gimnastikos pratimų programą. Svarbu pratimus atlikti saikingai, nepervertinant savo jėgų, ypač, jei jau kurį laiką nesate mankštinęsi. Jūs pasieksite geresnių rezultatų, jei krūvį didinsite palaipsniui.

3. Pratimai skirti širdies kraujagyslių ir kvėpavimo sistemai treniruoti. Šie pratimai apima visas didžiąsias raumenų grupes. Aerobikos pratimams būdingi ritmiški, pasikartojantys judesiai, dėl šios priežasties pagerėja kvėpavimo sistemos ir raumenų darbas. Gimnastikos pratimai padeda reguliuoti kūno svorį, o kiekvienas fizinio pratimo krūvio didinimas pagerina kraujo cirkuliaciją visame kūne ir padeda pagerinti visų sąnarių aprūpinimą visomis reikalingiausiomis medžiagomis, taip sumažindamas uždegimo procesus.

Palikite atsiliepimą