Erkinis encefalitas

Erkinis encefalitas – tai virusinė liga, kurios šaltinis yra laukiniai gyvūnai (pelės, lapės, vilkai, stirnos), o pernešėjas – erkės. Erkinis encefalitas mūsų gamtinėje zonoje labai paplitusi liga, o Lietuva yra erkinio encefalito endeminis regionas, todėl labai svarbu ne tik žinios apie ją, bet ir efektyvi profilaktika. Juolab, kad yra sukurti skiepai prieš erkinį encefalitą.
 

Erkinio encefalito simptomai

Erkinio encefalito simptomai pasireškia dviem etapais:
Pirmasis erkinio encefalito etapas. Pirmieji erkinio encefalito simptomai pasireiškia 7–14 dieną po įkandimo. Apie 2/3 žmonių pasireiškia į gripą panašūs simptomai - karščiavimas, galvos skausmas, nuovargis, raumenų skausmas, pykinimas, likusiems gali nebūti jokių simptomų. Pirmojo etapo simptomai dažnai tęsiasi apie savaitę laiko. Po to dauguma žmonių pasijunta geriau. Apie 1/3 žmonių, kuriems pasireiškė pirmojo etapo požymiai, pasireiškia ir antrojo etapo erkinio encefalito požymiai.

Antrasis erkinio encefalito etapas. Šis etapas prasideda staigiu temperatūros pakilimu. Virusas paveikia centrinę nervų sistemą (galvos ir nugaros smegenis), prasideda meningito, encefalito požymiai, kurie gali sukelti paralyžių. Antrame ligos etape vaikams dažnai pasireiškia meningito požymiai. 1/3 žmonių, kuriems prasideda antrasis erkinio encefalito etapas, išsivysto encefalitas. Vyresni kaip 40 metų amžiaus žmonės yra jautresni šiam susirgimui. Mirtingumo rizika didžiausia žmonėms, kuriems daugiau nei 60 metų.

 

Priežastys

Erkinį encefalitą sukelia Flaviviridae šeimai priklausantis virusas. Erkinio encefalito virusą perneša erkės, Europoje dažniausiai – Ixodes ricinus rūšies erkės. Erkės vystymosi ciklą sudaro 4 fazės: kiaušinėlis, lerva, nimfa ir suaugusi erkė. Žmogui virusą perduoda nimfa ar suaugusi erkė.

Erkės įsisiurbimas paprastai nejaučiamas dėl jos seilių liaukų išskiriamų specifinių medžiagų. Mažų nimfų įsisiurbimai dažniausiai net nepastebimi, todėl svarbus buvimo gamtoje faktas. Galimas ir kitas užsikrėtimo būdas – per nevirintą karvės ar ožkos pieną bei termiškai neapdorotus iš jo pagamintus produktus.

 

Ligos eiga

Nuo užsikrėtimo iki pirmųjų ligos požymių praeina vidutiniškai 2–4 savaitės. Pirmoji ligos fazė trunka 1–8 dienas. Jos požymiai nespecifiniai: karščiavimas, kaulų, raumenų, galvos skausmai, viršutinių kvėpavimo takų kataro požymiai, pykinimas. Po pirmosios fazės eina tariamo pasveikimo periodas ir po to, maždaug 1/3 užkrėstųjų, išsivysto antroji ligos fazė – nervų sistemos pažeidimas. Pasireiškia galvos smegenų dangalų uždegimui (meningitui) būdingas karščiavimas, galvos, nugaros ir galūnių raumenų skausmas, pasikartojantis vėmimas, sprando raumenų įtempimas. Galvos smegenų pažeidimui būdinga: sutrikęs miegas, sutrikusi pusiausvyra, traukuliai, paralyžiai. Sutrinka rijimas, kalba pasidaro neaiški, blogėja širdies darbas, kvėpavimas. Nugaros smegenų pažeidimui būdingi kaklo, pečių lanko raumenų paralyžiai, raumenų masės mažėjimas. Ligonis nenulaiko galvos, negali pakelti rankų. Pasireiškę paralyžiai gali visam gyvenimui pakeisti žmogaus gyvenimo kokybę.

 

Diagnostiniai tyrimai

Erkinį encefalitą galima įtarti, įvertinus nervų sistemos pažeidimo požymius, erkės įkandimą ar ligonio buvimo gamtoje faktą. Diagnozė patvirtinama tik atlikus laboratorinius tyrimus, kadangi nėra tik šiai ligai būdingų požymių. Ligoniui juosmens srityje nuskausminus atliekama nugaros smegenų kanalo punkcija smegenų skysčiui (likvorui) gauti. Likvore ligos metu stebimi uždegiminiai pokyčiai (padidėja jo spaudimas, padaugėja uždegiminių ląstelių, baltymo). Pokyčiai padeda nustatyti ar paneigti virusinę ligos prigimtį. Erkinio encefalito diagnozę pavirtina  ligonio kraujo serume rasti specifiniai, prieš erkinio encefalito virusą pasigaminę, baltymai (antikūnai).

 

Erkinio encefalito gydymas

Specifinio erkinio encefalito gydymo nėra. Simptomiškai gydomi traukuliai, mažinama smegenų edema (patinimas) ir spaudimas (šlapimo  išsiskyrimą skatinančiais vaistais). Skiriama raminamųjų vaistų ir vaistų nuo skausmo, uždegimo. Sutrikus kvėpavimui, prijungiamas dirbtinio kvėpavimo aparatas, sutrikus rijimui – ligonis maitinamas per zondą. Praėjus ūmiam periodui, taikomos reabilitacinės priemonės erkinio encefalito liekamiesiems reiškiniams gydyti.

 

Patarimai ir profilaktika

Mūsų šalyje išvengti erkinio encefalito sunku, nes šios infekcijos sukėlėjų gamtiniai židiniai nėra naikinami. Patartina saugotis erkių įkandimų, vartoti virintą pieną, termiškai apdorotus pieno produktus. Kadangi specifinio erkinio encefalito gydymo nėra, apsisaugoti nuo šios ligos ir jos pasekmių galima tik skiepijantis arba vengiant padidinto užsikrėtimo rizikos zonų.

 

Skiepai nuo erkinio encefalito

Skiepai yra patikimiausias būdas išvengti erkinio encefalito žmonėms, gyvenantiems, dirbantiems ar keliaujantiems į rizikos zonas. Apsvarstykite skiepų galimybę, jei: dažnai būnate vietose, kur gali būti erkių, jei dirbate žemės ūkyje, miškuose, jei planuojate atostogauti ar iškylauti miškingose teritorijose, kur galima užsikrėsti erkiniu encefalitu. Rekomenduojama skiepytis žiemos mėnesiais, kad iki pavasario susiformuotų imunitetas. Imunitetui susiformuoti dažniausiai reikia trijų skiepų dozių. Suleidus pirmą injekciją, antra rekomenduojama po 1–3 mėnesių, o trečia – praėjus 5–12 mėnesių nuo antros injekcijos. Jei reikia skubiai suformuoti imunitetą, antros vakcinos suleidimas atliekamas praėjus mažiausiai 2 savaitėms po pirmos, o trečia – praėjus 5–12 mėnesių nuo antros injekcijos. Jei Jums iki 60 metų, pakartotiniai skiepai nuo erkinio encefalito rekomenduojami po 3 metų nuo pirmo kurso pabaigos ir kartojami kas 3–5 metus. Skiepai nuo erkinio encefalito retai sukelia šalutines reakcijas. Dažnai sukeltos šios reakcijos būna lengvos ir greitai praeinančios. Suaugusiems gali būti patinimas, paraudimas ar nedidelis skausmingumas skiepo vietoje. Kiti šalutiniai požymiai – nuovargis, galvos skausmas, raumenų skausmai, pykinimas. Vaikams dažniausiai pasireiškia nežymūs šalutiniai požymiai, tokie, kaip skausmas injekcijos vietoje, paraudimas, galvos skausmas. Taip pat gali pakilti temperatūra iki 38° C.

Skiepytis negalima, jei:

  • esate alergiškas kiaušiniams (į vakcinos sudėtį įeina kiaušinio baltymas);
  • karščiuojate;
  • būtinai informuokite gydytoją, jei sergate imuninės sistemos ligomis, turite neurologinių susirgimų, laukiatės ar maitinate kūdikį.

 

Savęs saugojimas:

  • geriausias būdas sumažinti erkinio encefalito susirgimo riziką yra vengti erkių įsisiurbimo ir padidintų rizikos zonų;
  • dėvėkite rūbus ilgomis rankovėmis ir kojas dengiančias kelnes;
  • naudokite repelentus, atbaidančius erkes ir kitus kraujasiurbius vabzdžius;
  • reguliariai apžiūrėkite savo kūną, ar nėra įsisiurbusios erkės. Dažniausios įsisiurbimo vietos – plaukuota zona už ausų, alkūnės, pakinkliai, kirkšnys, pažastys;
  • negerkite nevirinto karvės ar ožkos pieno, taip pat nevartokite nepasterizuotų jo produktų.

Palikite atsiliepimą