Stuburo tarpslankstelinio disko išvarža

Žmogaus judamąjį-atramos aparatą sudaro daugybė sudedamųjų dalių: kaulai, sąnariai, raumenys, raiščiai. Vien žmogaus stubure priskaičiuojama daugiau nei 70 atskirų sąnarių, 32 (33) slanksteliai, 23 tarpslanksteliniai diskai. Jauno žmogaus organizme visos šios dalys (jei nesergama judamojo-aparato ligomis) funkcionuoja gerai, tačiau senstant žmogui, dėvisi ir jo judamasis-atramos aparatas. Tiesa, judamojo-atramos aparato sutrikimai pasireiškia vis jaunesniems žmonėms, todėl amžius nėra pagrindinė judamojo-atramos aparato sutrikimų priežastis.

Stuburas žmogaus organizme užima ypatingą  vietą. Jis dalyvauja daugumoje kūno judesių, atlieka įvairias funkcijas:

1. padeda kūnui išlaikyti formą, padėtį ir pusiausvyrą; 
2. perduoda viršutinės kūno dalies sunkio jėgas ir sukimo momentus dubeniui; 
3. amortizuoja smūgius (ir tuo pačiu apsaugo galvos smegenis); 
4. saugo nugaros smegenis ir iš jų išeinančius nervus;
5. į stuburą remiasi galva, pečių juosta ir krūtinės ląsta su joje esančiais organais.

Žmogaus stubure tarp slankstelių yra išsidėstę 23 diskai: 6 kaklo srityje, 12 vidurinėje nugaros dalyje ir 5 juosmeninėje dalyje. Visi jie atlieka stuburo amortizatorių vaidmenį, o įvykus pakitimams tarpslanksteliniame diske, sutrinka ir judamojo-atramos aparato funkcija, jaučiamas skausmas. Taisyklingas tarpslankstelinio disko išsiveržimo ar plyšimo pavadinimas yra - disko minkštiminio branduolio išvarža.

Slankstelių funkcinė anatomija

Slankstelį sudaro kūnas, esantis priekyje ir kaulinis lankas – užpakalinėje dalyje. Slankstelio lankas sudarytas iš 2 abipus kūno prasidedančių slankstelio lanko kojyčių ir 2 sluoksnių lanko plokštelių, kurios suauga ir uždaro lanką. Kiekviena lanko kojytė turi viršutinę ir apatinę įlankas, kurios su gretimo slankstelio įlankomis sudaro tarpslankstelinę angą, pro kurią išeina nugarinis nervas. Ant lanko kojytės yra 2 poros sąnarinių ataugų, kurių viršūnėje yra  sąnarinis paviršius. 

Slankstelio funkcija

Kiekviena slankstelio dalis yra reikšminga jo funkcionavime. Slankstelio kūnui būdingiausia atraminė funkcija, jis laiko kūno masę. Sąnarinės ataugos apibrėžia judesio kryptį ir apriboja netaisyklingą judėjimą, slankstelio lankas apsupa ir apsaugo nugaros smegenis, o keterinė ir skersinės ataugos – tai kauliniai svertai raumenims ir raiščiams prisitvirtinti.

Tarpslankstelinis diskas

2 pav. Normalus tarpslankstelinis diskas      Spaudimo paveiktas tarpslankstelinis diskas

Tarpslankstelinis diskas (2 pav.) sudarytas iš dviejų skirtingų komponentų: išorinio skaidulinio apvalkalo – annulus fibrosis ir  vidinio gelinio centro (branduolio) – nucleus pulposus. Nucleus pulposus sudėtyje normoje būna apie 80  vandens, jo funkcija sulyginama su   „pagalvėle“ – tai yra sugerti smūgius.

Tarpslankstelinio disko išvarža

Ligos paplitimas glaudžiai susijęs su atsiradimo priežastimis. Liga dažnai paplitusi darbingų žmonių amžiaus grupėje, tačiau dažniau pasitaiko 40–50 metų amžiaus žmonėms, taip pat sergantiems nutukimu. Tyrimais nustatyta, kad profesijos, kurioms būdingas sunkus fizinis darbas, ilgalaikis sėdėjimas, dažnas pasilenkimas ir ko nors kėlimas, vibracija (ypač vairuojant), skatina lėtinius juosmens skausmus, disko išvaržas. Priklausomai nuo kūno laikysenos, diskų apkrovimas yra skirtingas: gulint jis mažiausias, stovint padidėja keturis kartus, o pasilenkus ar sėdint – net šešis kartus. Žemai lenkiantis ar keliant svorį ypač padidėja diskų krūvis ir spaudimas apatinėje stuburo (juosmens) dalyje. Sėdint susilenkus, spaudimas į apatinį diską siekia 140 kilogramų, o keliant 50 kg svorį – beveik 300 kilogramų, t.y. žymiai daugiau už žmogaus kūno svorį. Kai sėdima taisyklingai, nugara natūraliai išlaiko S formą ir didesnė dalis kūno svorio tenka dubens apačiai. Sėdint susikūprinus, juosmens slanksteliai ir dubuo sudaro C raidės formą, todėl stipriai apkraunami apatinės liemens dalies sąnariai, diskai bei raumenys. Ilgai sėdint, raumenys, kurie laiko nugarą, pavargsta, praranda reikiamą tonusą; gali išsitempti raiščiai, o tai sukels nugaros skausmus. Ilgas sėdėjimas skatina spaudžiamų diskų deformaciją. Kaip ir ilgai sėdint, taip ir ilgai stovint, raumenys, laikantys stuburą pavargsta ir atsipalaiduoja. Kai žmogus stovi atsipalaidavęs, lozdozė tampa per didelė ir nugaros juosmeninė dalis labai išlinksta. Tai labiau pasireiškia esant nutukus, sustorėjus riebaliniam sluoksniui priekinėje pilvo dalyje. Ilgai stovėti suglebus (su per didele lordoze) nėra lengva, nes dėl pertemptų audinių ir suspaustų diskų kraštų gali atsirasti skausmas. Dažniausiai disko išvarža susidaro staigiai sukantis ar lenkiantis. Ji sukelia stiprius kryžmens skausmus, nes yra spaudžiamas išilginis raištis. Nugaros raumenys refleksiškai įsitempia, dar padidindami skausmą. Kai suspaudžiamos nervinės šaknelės (išsiveržus tarpslankstelinio disko turiniui, 3 pav.), skausmas plinta nervo eigos kryptimi į sėdmenį, blauzdą, šlaunį iki pat pėdos. Šis simptomas vadinamas išialgija ar išiasu. Tarpslankstelinio disko minkštiminis branduolys dažniausiai išsiveržia dorzalateraline kryptimi, todėl kyla vienos pusės išialgija.

3 pav. Tarpslankstelinio disko išvarža http://www.youtube.com/watch?v=zEOlXmUeK7o   

Dažnai nekreipiamas dėmesys į nedidelį stuburo skausmą, atsiradusį ką nors sunkiai stumiant ar ilgai sėdint vienoje padėtyje. Tačiau būtent jis yra pirmas ženklas, jog reikia mažinti stuburo apkrovą.

Skiriamos kelios stuburo išvaržų rūšys (4 pav.):

  • Protruzija (besiveržiantis minkštiminis branduolys yra skaidulinio žiedo viduje, bet gali sudaryti spaudimą nugaros smegenims);
  • Prolapsas (besiveržiantis minkštiminis branduolys pasiekia užpakalinį disko kraštą, bet lieka izoliuotas išorinio skaidulinio žiedo sluoksnio);
  • Ekstruzija (skaidulinis žiedas plyšta, minkštiminis branduolys iš disko prasiveržia į epidurinį tarpą - tarp stuburo kanalo sienos ir kietojo smegenų dangalo);
  • Sekvestracija (minkštiminio branduolio dalelės ir fragmentai pasklinda epiduriniame tarpe).

4 pav.  Išvaržos tipai

IŠVARŽAS SUKELIANTYS VEIKSNIAI

Rizikos veiksniai: Mechaninė stuburo perkrova. Pasikartojančios mikrotraumos. Buvusios stuburo traumos. Paveldimumas. Monotoniškas, pasikartojančių judesių darbas. Nutukimas, viršsvoris. Nesveika mityba. Piktnaudžiavimas alkoholiu. Rūkymas. Mažas fizinis aktyvumas.

KINEZITERAPIJOS UŽSIĖMIMŲ REIKŠMĖ

Kineziterapijos užsiėmimų ir fizinių pratimų įtakoje organizme vyksta įvairūs teigiami struktūriniai ir funkciniai pakitimai: teigiamai veikiama nervų sistema. Veikiant centriniams lokaliniams mechanizmams, gerėja judamojo-atramos aparato trofika (tai reakcija į atrofinius pakitimus, esant patologiniams procesams, ir padeda vystyti taip vadinamą darbinę hipertrofiją); didėja raumeninių skaidulų apimtis (rezultate raumeninė masė gali padidėti 45–50 % bendros kūno masės); gerėja kraujo apykaita raumenyse. Raumenų tonusas tampa optimalus (patogus stuburui) ramybėje ir maksimalus susitraukiant. Raumenų jėga didėja; raumenyse randamas padidėjęs energetinis potencialas ir sustiprėjęs fermentinis aktyvumas: padaugėja glikogeno, kreatinfosfato, natrio druskų (mažiau kalio), kalcio, magnio ir geležies, miozino ir mioglobino ir t.t. Taip pagerėja raumenų susitraukimo cheminiai procesai ir raumens susitraukimo savybės, raumenys geriau įsisavina deguonį; raiščių-sąnarių aparatas stiprėja, išsaugodamas ir pagerindamas sąnarių paslankumą; net ir nedidelis statinis darbas veikia širdies-kraujagyslių sistemą. Todėl poza ir pradinės padėtys, kurios parenkamos kineziterapijos procedūrose, turi didelės reikšmės gydomajam efektui. Gydant ūminį juosmens skausmą, esant išvaržai, pagrindinis tikslas yra kuo greičiau pradėti kontroliuoti patį skausmą ir normalizuoti sutrikusią funkciją. Tik efektyvi skausmo kontrolė padės greičiau atstatyti sutrikusias funkcijas ir darbingumą.

STUBURO TARPSLANKSTELINIŲ DISKŲ IŠVARŽŲ PROFILAKTIKA

  • Sveika mityba.  
  • Reguliari mankšta.  
  • Kūno svorio korekcija.  
  • Žalingų įpročių atsikratymas.  
  • Plaukimas.  
  • Sunkių daiktų kėlimas tiesia nugara, sulenktais keliais.

Naudota literatūra

1. Ambrazaitis A. Reabilitacija ir sveikatą gražinantis gydymas Palangos reabilitacijos ligoninėje, 1997 m.
2. Gradauskas A., Plevokas P. Chirurgijos pradmenys Id., 2000 m.
3. Juocevičius ir kt. Reabilitacija esant juosmens skausmams, 2001 m.
4. Medicina 2002 m., Nr. 2
5. Kineziterapija 2002 m., Nr. 1

Internetinės prieigos:

6. http://www.youtube.com/watch?v=zEOlXmUeK7o
7. http://www.visivaistai.lt/Ligos/Stuburo_tarpslankstelinio_disko_i%C5%A1v...
8. http://www.stuburoisvarza.lt/
9. http://goo.gl/iOMx7V

 

Palikite atsiliepimą