Moterų šlapimo nelaikymas

Šlapimo nelaikymas, kai žmogui nevalingai išsiskiria šlapimas, tradiciškai priskiriamas senelių problemoms, tačiau tuo gali skųstis ir jauni žmonės, ypač moterys. Medicininiu požiūriu – tai būklė, sukelianti tarpvietės odos iššutimą, išbėrimus, pragulas, šlapimo takų infekcijas ir kt. Psichologiniu požiūriu, šlapimo nelaikymas nulemia pacientų varžymąsi, intymaus bendravimo vengimą, pažeminimo jausmą, izoliaciją ir depresiją. Socialiniu požiūriu – ribojamas socialinis bendravimas, prarandamas produktyvumas darbe, vengiama  keliauti į nežinomas vietas, atsisakoma mėgiamų užsiėmimų.

Šlapimo organų sistema

Šlapimo organų sistema – tai viena svarbiausių žmogaus organizmo sistemų, palaikanti skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą, filtruojanti kraują ir šalinanti iš organizmo nuodingus medžiagų apykaitos produktus. Per inkstus prateka apie 170–180 litrų kraujo per parą, iš jų apie 1,5 litro pašalinama šlapimo pavidalu. Pagamintas šlapimas kaupiasi šlapimo pūslėje, kuri prisipildydama išsitempia, slėgis pūslėje didėja. Kai pūslėje yra apie 200–300 ml šlapimo, pūslės sienelėse esantys receptoriai siunčia signalą, kuris reiškia poreikį pasišlapinti. Sveikas asmuo gali kontroliuoti šlapimo šalinimą ir šlapimo pūslę gali ištuštinti vėliau. Šlapimo pūslės ištuštinimas prasideda nuo raumeninių raukų atpalaidavimo ir šlapimo pūslės susitraukimo, kuris išstumia šlapimą į išorę. Šlapimas išteka į išorę per šlaplę, vėliau raumeniniai raukai suspaudžia šlaplę ir šlapimas iš naujo pradeda kauptis šlapimo pūslėje.

A – inkstai

B – šlapimtakiai

C – šlapimo pūslė

D – šlapimo pūslės anga

E – šlaplė

F – raumeniniai raukai

G – nervų galūnės

Raumeniniai raukai

Šlapimo ištekėjimą reguliuoja dviejų raumeninių raukų – vidinio ir išorinio – sistema. Vidinis raumeninis raukas – tai žiedo formos raumuo, kuris apima pradinę šlaplės atkarpą. Jis susitraukia ir atsipalaiduoja nepriklausomai nuo žmogaus valios. Išorinis raumeninis raukas yra sudarytas iš apversto skėčio formos dubens dugno raumenų, įtemptų tarp dubens kaulų. Jų užduotis – palaikyti pilvo ertmės organus bei kontroliuoti šlapimo ištekėjimą, priklausomai nuo žmogaus valios.

 

Šlapimo nelaikymas

Šlapimo nelaikymas – tai objektyviai vertinama būklė, kurios metu nevalingai teka šlapimas, sukelianti socialinių, psichologinių ir higienos problemų. Šlapimo nelaikymas yra įvairiai klasifikuojamas, remiantis skirtingais kriterijais. Labiausiai paplitusi klasifikacija (formalus suskirstymas), kurią parengė Tarptautinės susilaikymo organizacijos (ICS – International Continence Society) Standartizacijos komitetas.

Trys pagrindiniai šlapimo nelaikymo tipai:

  • Stresinis (įtampos) – šlapimo ištekėjimas fizinės įtampos metu, čiaudint, kosint, stresinėse situacijose, susijęs su dubens raumenų susilpnėjimu.
  • Urgentinis (skubos) – nekontroliuojamas šlapimo ištekėjimas, atsirandantis kartu arba iškart po stipraus spaudimo jausmo; gali pasireikšti kaip negausūs ištekėjimai tarp sąmoningų pasišlapinimų arba kaip visiškai nekontroliuojamas šlapimo pūslės ištuštinimas.
  • Mišrus – nekontroliuojamas šlapimo ištekėjimas fizinės įtampos metu, čiaudint, juokiantis, kosint, kartu su spaudimo pojūčiu.

Rizikos veiksniai

Dažniausiai liga išryškėja 40-ties metų moterims ir progresuoja bei dažnėja amžiui didėjant. Pagrindinės šlapimo nelaikymo priežastys yra šios:

  • susilpnėję tarpvietės raumenys,
  • šlapimo takų infekcijos,
  • atrofiška šlaplės ir makšties gleivinė (moterims po menopauzės),
  • komplikuotas gimdymas ir dubens trauma,
  • ankstesnės gimdos ir šlapimo organų operacijos,
  • neurologinės (išsėtinė sklerozė, smegenų augliai, Parkinsono liga, insultas, demencija) ir kitos ligos (cukrinis diabetas, lėtinės kvėpavimo sistemos ligos),
  • nutukimas,
  • vidurių užkietėjimas,
  • sunkus fizinis darbas,
  • tam tikrų vaistų nepageidaujamas poveikis,
  • kavos ir alkoholio vartojimas,
  • rūkymas.

Norint parinkti tinkamą gydymą, pirmiausia reikia nustatyti sutrikimo priežastis, nes pakoregavus rizikos veiksnius dažnai išsprendžiama ir šlapimo nelaikymo problema.

Šlapimo nelaikymo gydymas

Nemedikamentinis. Šlapimo nelaikymą siūloma gydyti įvairiais metodais – tiek konservatyviai, tiek chirurgiškai. Akcentuojama, kad gydymas turi būti kompleksinis ir daugeliu atveju pradedamas nuo neintervencinių nemedikamentinių gydymo metodų, kuriems priklauso:

  • Mitybos ir skysčių korekcija.
    Rekomenduojamas skysčių suvartojimas yra 1,5–2 litrai per parą. Vengtini šlapimo pūslę dirginantys maisto produktai: kofeinas (kava, arbata, šokoladas), visi alkoholiniai gėrimai, visi gazuoti gėrimai, rūgštūs maisto produktai ir gėrimai (obuoliai, obuolių sultys, spanguolių sultys, pomidorai, braškės, vynuogės, ananasai), aštrus maistas, dirbtiniai šaldikliai, tabako gaminiai.
  • Elgesio terapija.
    Rekomenduojama šlapintis nustatytu laiku (pvz., kas 2 valandas), treniruoti šlapimo pūslę, pildyti šlapimo nelaikymo ir šlapinimosi dienoraštį. Sukuriama palanki aplinka, tualetas turi būti kuo arčiau. Jei nėra tokios galimybės, pacientas aprūpinamas pagalbinėmis priemonėmis.
  • Dubens dugno raumenų treniravimas.
    Šlapimo nelaikymo prevencijai bei gydymui skiriami pratimai, stiprinantys dubens dugną. Moterims, norinčioms išvengti šlapimo nelaikymo problemos, dubens dugno raumenų pratimus rekomenduojama atlikti reguliariai.
    Dubens dugno raumenys gali būti treniruojami taikant fizioterapijos procedūras. Dažnai taikoma elektrostimuliacija (naudojami išoriniai ir vaginaliniai elektrodai) – elektros srovės naudojimas dubens dugno audinių ir organų funkcijai aktyvinti ir stiprinti.
  • Sugeriančios priemonės.
    Šlapimo nelaikymui skirtos apsaugos priemonės palengvina su šlapimo nelaikymu susijusias higienos ir socialines problemas bei išsaugo paciento orumą, judrumą ir aktyvumą. Vyrams ir moterims gaminamos skirtingos apsaugos priemonės. Jos pacientui suteikia pasitikėjimo bei palengvina gulinčiųjų ligonių slaugą. Sugeriančių apsaugos priemonių pasirinkimo kriterijus – šlapimo nelaikymo laipsnis.

Medikamentinis. Šlapimo nelaikymo gydymas vaistais priklauso nuo šlapimo nelaikymo tipo. Medikamentinis gydymas veiksmingiausias vyraujant skubos šlapimo nelaikymo tipui. Dažniausiai šiam sutrikimui gydyti skiriama anticholinerginių preparatų.

Intervencinis. Vienas naujausių intervencinio gydymo būdų yra sakralinio nervo stimuliacija (implantuojamas prietaisas, elektriniu impulsu dirginantis nervą, įnervuojantį šlapimo pūslę). Neseniai pradėtas taikyti intervencinis šlapimo nelaikymo gydymo būdas – botulio toksino A injekcijos šlapimo pūslės trikampio srityje.

Operacinis. Operuojama esant šlapimo nelaikymui fizinio krūvio metu, esant sfinkterio nelaikymui arba esant šlapimo pūslės bei makšties nusileidimams. Šiuo metu literatūroje aprašoma daugiau kaip 200 įvairių operacijos būdų. Kokią techniką pasirinkti, priklauso nuo kiekvieno atvejo, kurį lemia pacientės šlapimo nelaikymo rūšis, chirurgo pasirinkimas ir galimybės. Šiuo metu populiariausi yra du operacijų būdai: atviros operacijos (atliekamos pro pjūvį) ir minimaliai invazinės operacijos. Atvirų operacijų metu sustiprinama tarpvietės atrama, šlapimo pūslės kakleliui ir šlaplei suteikiama normali anatominė padėtis.

Dubens dugno raumenų gydomoji mankšta

Tinkamam pratimų paskyrimui reikalingas bendras raumenų stiprumo įvertinimas. Moterims tai gali būti atliekama vaginaliniu manualiniu tikrinimu arba naudojant pneumatinį ar elektroninį perineometrą. Vertinami ir lėti, ir greiti raumenų įtempimai, kadangi abu būtini normaliam šlapimo sulaikymui. Pneumatinis perineometras, įvestas į makštį, registruoja dubens dugno raumenų įtempimo pokyčius, suteikiant pacientei vizualinį gįžtamąjį ryšį apie raumenų jėgą.    

Dubens dugno raumenų jėgai vertinti naudojamas dubens dugno raumenų treniruoklis bei dubens dugno raumenų funkcijos matavimo aparatas „Pelvexiser“. Jis naudojamas šlapimo nelaikymui gydyti ir silpniems dubens dugno raumenims stiprinti.

Kiti būdai, kuriais galima įvertinti dubens dugno raumenis: elektromiografija, ultragarsinis tyrimas ir magnetinio rezonanso tyrimas. Raumenų jėgos ir ištvermės vertinimas suteikia informacijos apie raumenų nusilpimo dydį ir suformuoja paciento specifinės pratimų programos pagrindą. Kaip ir kiti griaučių raumenys, taip ir dubens dugno raumenys yra silpnesni ir atrofuojasi, kai nėra treniruojami. Todėl lengviau yra išlaikyti raumenų jėgą, nei ją atstatyti.

Tinkamas tarpvietės raumenų sutraukimas ir atpalaidavimas yra būtini normaliai funkcijai. Dubens dugno raumenų pratimai padidina sfinkterio ir šlapimo pūslės sutraukiamojo raumens  atramą, taip apsaugodami nuo įtampos, skubos, nuolatinio ar mišraus šlapimo nelaikymo. Funkcinių pratimų tikslas yra atstatyti dubens dugno raumenų funkciją.

Pratimų nauda moterims – tai gilesni seksualiniai pojūčiai, didelė tikimybė, kad ateityje neatsiras tokių sveikatos sutrikimų, kaip šlapimo nelaikymas ar šlapimo pūslės susirgimai. Be to, moterims tai – lengvesnis ir mažiau skausmingas gimdymas bei greitesnis formos susigrąžinimas po gimdymo, o ateityje – mažesnė gimdos ligų tikimybė.

Dubens dugno raumenų pratimai turi būti sudaryti individualiai kiekvienai pacientei, kad būtų pasiekta kuo didesnė reabilitacijos nauda. Pratimus galite įtraukti į savo dienotvarkę: pavyzdžiui, padarykite vieną pratimų seriją anksti ryte, kitą – žiūrėdamos televizorių ir viską pakartokite prieš eidama miegoti. Nėra svarbu, kaip ir kur juos atliksite, bet turite tai daryti reguliariai. Kuo reguliariau atliksite šiuos pratimus, tuo greičiau pastebėsite savo darbo rezultatus ir jūsų organizmas pajus mankštos naudą. Atminkite, kad jei pratimai atliekami kiekvieną dieną nustatytu grafiku, rezultatų galima tikėtis jau po trijų savaičių.

Kėgelio pratimai 

Kėgelio pratimai – tai valingi keliamojo išangės raumens susitraukimai ir atsipalaidavimai.

Skiriami Kėgelio pratimų atlikimo būdai:

  1. Stipriai įtempus dubens raumenis, palaikyti 1–2 sekundes ir staiga atpalaiduoti.
  2. Stipriai įtempus dubens raumenis, palaikyti iki 10 sekundžių ir iš lėto atpalaiduoti.

Pratimų atlikimo trukmė. Jeigu dubens dugno raumenų įvertinimas parodo, kad pacientė gali išlaikyti dubens dugno raumenų įtempimą 3 sekundes, tada prašoma pacientės išlaikyti dubens dugno raumenų įtempimą (Kėgelio sutraukimą) 3–4 sekundes prieš ilsintis ir pakartojant pratimą. Išlaikytas dubens dugno raumenų įtempimas yra ilginamas iki maksimalaus 10 sekundžių laiko. Šis parametras rodo raumenų ištvermę, kuri yra svarbi normaliam šlapimo sulaikymui.

Poilsis tarp atliekamų pratimų. Silpniems dubens dugno raumenims reikia ilgesnių poilsio intervalų. Silpniems raumenims rekomenduojamas dvigubai ilgesnis poilsio laikas, nei įtempimo laikas (pvz., 3 sekundžių įtempimas, 6 sekundžių poilsis, po to pakartojimas). Poilsio intervalai trumpinami, kai didėja raumenų stiprumas (pvz., 10 sekundžių sutraukimas, 10 sekundžių poilsis, po to pakartojimas).

Pratimų atlikimo serijos. Pacientė su silpnais dubens dugno raumenimis turėtų atlikti raumenų įtempimus kelis kartus per dieną. Serijos turėtų būti išdėstytos per visą dieną ir atliekamos iki penkių–šešių kartų per dieną.

Įtempkite dubens raumenis. (Suskaičiuokite iki 3 sek.).

Atpalaiduokite raumenis. (Suskaičiuokite iki 3 sek.).

Kartokite šiuos pratimus nuo 5 iki 6 kartų per dieną bent po 10 serijų. Vėliau stenkitės didinti laiko tarpus, pavyzdžiui:

Įtempkite kiek pajėgiate dubens dugno raumenis. (Suskaičiuokite iki 10 sek.).

Atpalaiduokite dubens dugno raumenis. (Suskaičiuokite iki 10 sek.).

Pratimų atlikimo padėtis. Pacientės, kurių dubens dugno raumenys labai silpni, turėtų atlikti pratimus gulėdamos, o kurių dubens dugno raumenys vidutiniškai stiprūs, gali atlikti pratimus sėdėdamos ir daryti mankštą stovimoje padėtyje. Savarankiškam dubens dugno raumenų stiprumo įvertinimui pacientės turėtų atlikti „sulaikymo testą“ (pradėjus šlapintis įtempti dubens dugno raumenis, kad šlapimas nustotų tekėjęs). Kad moterys išvengtų dažnai daromų klaidų, stiprindamos dubens dugno raumenis, jos turėtų koncentruotis bei įtempti tik dubens dugno, o ne kojų, sėdmenų ar pilvo raumenis.

Kėgelio pratimai negali daryti jokios žalos. Jei po mankštos jaučiamas nugaros ar pilvo skausmas, tuomet papildomai buvo įtempti pilvo raumenys ar tiesiog per daug buvo stengiamasi. Jei patiriamas galvos skausmas, tuomet papildomai įtempiami krūtinės raumenys ir sulaikomas kvėpavimas.

 

Palikite atsiliepimą