Fizinio aktyvumo poveikis gydant cukrinį diabetą

Diabetas

Lietuvoje yra daugiau kaip 40 tūkstančių žmonių, sergančių cukriniu diabetu. Cukrinis diabetas yra lėtinė liga, kuri pasireiškia esant nepakankamai insulino gamybai ir dėl to sutrikusiai angliavandenių, riebalų, baltymų, elektrolitų ir vandens apykaitai bei dėl pakitusių kraujagyslių struktūros ir funkcijos.

Cukrinį diabetą dažniausiai sukelia vienas iš šių veiksnių:

1. Paveldimumas (vadinamasis pirminis arba genetinis, šeimos diabetas).
2. Išplitusi kasos patologija (lėtinis pankreatitas, kasos navikas).
3. Sutrikusi hormonų pusiausvyra organizme (dėl vyraujančių antiinsulininių hormonų sergant akromegalija, hipertireoze, vartojant steroidinius antinksčių ir skydliaukės hormonus).
4. Nutukimas. Dėl gausios riebalinio audinio vaskuliarizacijos pailgėja kraujagyslių vaga ir padidėja krūvis širdžiai. (Tarpsienyje ir perikarde susikaupę riebalai apsunkina širdies diastolinį išsiplėtimą. Mažėja krūtinės ląstos paslankumas ir plaučių ventiliacija). Nutukę žmonės cukriniu diabetu serga 10 kartų dažniau. Ligą sąlygoja per didelis vartojamų angliavandenių, riebalų kiekis, nepakankamas fizinis aktyvumas.

 

Cukrinis diabetas skirstomas į kliniškai skirtingus tipus:

  • I tipo – nuo insulino priklausomas diabetas (trūksta hormono insulino), gydoma tik insulinu.
  • II tipo – nuo insulino nepriklausomas diabetas (insulino sekrecijos sutrikimas ir susilpnėjęs insulino poveikis).

Vienas iš nemedikamentinių cukrinio diabeto gydymo metodų yra gydomieji pratimai. Jų pagrindas yra raumenų veikla – tai gyvybinių funkcijų stimuliatorius, veikiantis per raumenų refleksus.

Nejudrumas neigiamai veikia visą kūną, taip pat skatina depresiją, kurios pasekoje pacientai pradeda vengti fizinio aktyvumo. Susiformuoja „užburtas ratas“ – judrumą riboja skausmas, o tai skatina ligos sudėtingumą ir komplikacijas.

Gydomieji fiziniai pratimai skiriami visoms raumenų grupėms lavinti. Judesiai turi būti didelės amplitudės, jų tempas gali būti lėtas ir vidutinis. Mažos raumenų grupės lavinamos greitu tempu. Pamažu skiriama vis sudėtingesnių koordinacijos pratimų. Pratimai atliekami su įvairiomis priemonėmis (kamuoliais, lazdomis, gumomis, svarmenimis ir kt.). Pratimų trukmė – 30–45 min., jie atliekami prižiūrint kineziterapeutui. Tai pat yra rekomenduojamas dozuotas ėjimas (nuo 5 iki 10 km du kartus per savaitę).

Rekomendacijos atliekant gydomuosius pratimus sergant cukriniu diabetu:

  • pratimai turi būti atliekami reguliariai;
  • pradedama,
  • kai pasiekiamas insulino veikimo pikas (30 min. po insulino suleidimo ir pavalgius);
  • prieš atliekant pratimus, būtina patikrinti gliukozės kiekį kraujyje;
  • negalima jų atlikti, kai diabeto kontrolė yra nepakankama;
  • atliekant pratimus būtina turėti cukraus, gliukozės ar vaistų.

Gydomųjų pratimų tikslai:

  • gerinti medžiagų apykaitą;
  • stiprinti organizmą;
  • gerinti adaptaciją fiziniam krūviui, didinti darbingumą;
  • sumažėja gliukozės kiekis kraujyje;
  • reguliarus fizinių pratimų atlikimas mažina riziką susirgti sunkesne cukrinio diabeto forma;
  • gerina kraujotaką;
  • gerėja sąnarių paslankumas;
  • gerina širdies, kraujagyslių ir kvėpavimo sistemos veiklą;
  • sudaro galimybę mažinti insulino dozę iki 30 procentų.

Gydomieji fiziniai pratimai parenkami individualiai, tai lemia šie veiksniai:

  • ligos trukmė;
  • paciento amžius;
  • akių, inkstų, kojų būklė;
  • fizinis pasirengimas;
  • motyvacija.

Esant akių pakitimams (įvairaus laipsnio retinopatija) nerekomenduojami šie pratimai:

  • didinantys pečių įtampą;
  • didinantys galvos ir kaklo spaudimą;
  • staigūs judesiai, ilgalaikės padėtys pasilenkus;
  • sunkaus svorio kėlimas;
  • šuoliukai.

Esant pėdų deformacijoms:

nerekomenduojami pratimai, didinantys pėdos spaudimą (pvz., ėjimas, bėgimas, šuoliukai). Geriau parinkti pratimus, atliekamus gulint, sėdint.

Gydomųjų pratimų atlikimas sudarytas iš šių dalių:

  • I dalis: įvadinė – apšilimo pratimai;
  • II dalis: pagrindinė – gydomieji pratimai;
  • III dalis: baigiamoji – atsipalaidavimo pratimai.

Cukriniu diabetu sergančių asmenų gydomieji pratimai kojoms:

Visus pratimus kartokite 10–20 kartų.

Mankštinkitės ant laiptų. Pabandykite tik pirštų galais užkopti laiptais vieną aukštą.

 

 

 

Pratimai ant kėdės: laikydami rankas kryžmai ant krūtinės, atsisėskite ant kėdės ir atsistokite 20 kartų.

 

 

 

 

Blauzdų raumenų tempimas: delnais atsiremkite į sieną, pėdos truputį patrauktos atgal, kulnai prispausti prie grindų. 10 kartų sulenkite rankas, pečius ir kojas laikykite tiesius. Šis pratimas skirtas kojų raumenų spazmų (mėšlungio) profilaktikai.

 

 

 

 

Pirštų pratimai: laikydamiesi už kėdės atlošo ir stovėdami vietoje, tūpkite ir stokite ant pirštų galų.

 

 

 

 

 

Kojų mostai stovint: atsistojama ant knygos, kad kita koja nesiektų grindų. Atliekami mostai viena koja, po to kita koja. Dubens nejudinti, mostai tik iš klubo sąnario.

 

 

 

 

 

Pėdų mostai: atsisėskite ant grindų, pasiremkite už nugaros. Purtykite pėdas, kol pajusite, kad jos atsipalaidavo ir sušilo.

 

Palikite atsiliepimą