Depresija - tai kūno ir sielos liga

depresija

Depresija yra liūdesio ar dirglios nuotaikos periodas, kai sutrinka miegas ir pasikeičia apetitas, ryškėja anhedonija(negalėjimas jausti džiaugsmo, pasitenkinimo), sulėtėja ar pagreitėja psichomotorika, sunku susitelkti, jaučiamas nuovargis, neviltis ir bejėgiškumas, kyla minčių apie savižudybę, sutrinka įvairios organizmo funkcijos. Depresija (lot. depressio – prislėgtumas, slopinimas) – tai liguistai liūdna, prislėgta nuotaika. Ši liga gali būti kitų ligų simptomas, sindromas ar pagrindinis ligos požymis. 

Klasikiniam depresijos sindromui būdinga triada – bloga nuotaika, sulėtėjęs mąstymas ir sulėtėję judesiai.

Dauguma pacientų, kuriems nustatoma psichikos sutrikimų, skundžiasi somatiniais (kūniškais) simptomais. Šie simptomai gali pasireikšti burnos ir kitų gleivinių džiūvimu, virškinimo ir seksualiniais sutrikimais, padidėjusiu kraujospūdžiu ir tachikardija. Taip pat galimi skausmai širdies plote, pilve, galvoje, gerklėje ir kituose organuose. Tirpsta, šąla galūnės.

Psichologiniais sutrikimais skundžiasi mažiau kaip 20 proc. šių pacientų. Ne visada sergantysis depresija skundžiasi liūdesiu, prislėgta nuotaika, jis gali būti dirglus, irzlus.

Išskiriami šie depresijos diagnozės kriterijai:

  • Liguistai prislėgta nuotaika kamuoja kasdien, liūdesys nepraeina didesnę dienos dalį.
  • Išnykę interesai, dingęs malonumo pojūtis įprastinei veiklai, nebedomina bendravimas.
  • Mažėja kūno svoris, nors nesilaikoma dietos, arba, atvirkščiai, jis didėja.
  • Miegama per ilgai arba per trumpai, per anksti pabundama.
  • Irzlumas, nerimastingumas, ažitacija (susijaudinimas, neįprastas aktyvumas) ar judesių bei kalbos užslopinimas.
  • Nuolat jaučiamas nuovargis, silpnumas.
  • Dingęs pasitikėjimas savimi, menkavertiškumo, kaltės arba nevilties jausmas.
  • Dėmesio sutrikimas: sunku susikaupti, įsiminti bei ką nors nuspręsti.
  • Kyla minčių apie mirtį arba savižudybę.

Jeigu šių simptomų yra ne mažiau kaip penki ir jie trunka dvi savaites (jeigu nėra konkrečių kitų priežasčių – artimojo mirtis, psichotropinių preparatų vartojimas, somatinės ligos), diagnozuojama depresija. Depresija sergantis žmogus nustoja domėtis viskuo, kas anksčiau jam teikė malonumą (anhedonija).

Specifiniai simptomai, padedantys atskirti depresiją nuo somatinės ligos, yra suicidinės mintys (mintys apie savižudybę), neviltis, sumažėję socialinės veiklos interesai, veiksmingumas, neryžtingumas, nepasitenkinimas.
Didžiausią pavojų pačiam sergančiajam, jo artimiesiems ir visuomenei keliantis simptomas – tai suicidinės mintys ar net bandymai.

Atliktų tyrimų duomenys rodo, kad savižudybės labai susijusios su depresija, o nediagnozuota ir negydyta depresija yra svarbus veiksnys, lemiantis didelį savižudybių skaičių. Nustatyta, kad apie 60 proc. savižudybės aukų kenčia nuo depresijos, apie 30 proc. turi kitų psichikos sutrikimų.

Depresija dažnai gali įtakoti nepalankią gydymo baigtį sergantiesiems širdies kraujagyslių sistemos ligomis. Ši liga gali turėti įtakos pacientų, kuriems atlikta koronarinių arterijų operacija, mirštamumui. Depresijos ryšys su didesniu mirštamumu aiškinamas per netiesiogines depresijos sąsajas su kitais rizikos veiksniais, tokiais kaip rūkymas, antsvoris, ir per tiesioginius depresijos ryšius su fiziologiniais reiškiniais, tokiais kaip virusiniai ar uždegiminiai procesai, padidėjęs kraujo krešėjimas, padidėjęs noradrenalino kiekis plazmoje.

Kai kurie depresija sergantys pacientai nenori pripažinti to, kad jie serga stipriai sekinančia liga, kuri labai sutrikdo socialinį fukcionavimą ir darbingumą. Dažnai depresija yra lydima kitų sutrikimų, pavyzdžiui, priklausomybės nuo alkoholio ar narkotikų sindromo, žalingo šių medžiagų vartojimo, kuris apsunkina depresijos diagnostiką.

 

Depresijos gydymo metodai

Depresijos gydymo metodas pasirenkamas atsižvelgiant į ligos sunkumą, jos eigos ypatumus, vyraujančius simptomus. Šios ligos gydymas yra skiriamas į medikamentinį gydymą antidepresantais ir nemedikamentinį gydymą.

Nemedikamentiniam depresijos gydymui priskiriama:

  • Psichoterapija.
  • Elektroimpulsų terapija.
  • Transkranialinė magnetinė stimuliacija.
  • Šviesos terapija (fototerapija).
  • Miego deprivacija (gydymas nemiga).
  • Psichosocialinė reabilitacija.
  • Relaksacinio kvėpavimo technika.
  • Fiziniai pratimai.

Kaip papildomus alternatyvius depresijos gydymo būdus taip pat galima įvardinti aromaterapiją, akupunktūrą ir akupresūrą.
Mankšta, turinti meditacinio susikoncentravimo, tokia kaip Tai Či (tradicinė kinų mankšta) ir joga, taip pat mažina depresijos simptomus; sergančiųjų depresija sveikimo procese gali padėti ir relaksacijos metodai.

Įrodyta, kad antistresinės programos ir terapijos puikiai tinka mažinti nervingumą ir vidinį nerimą. Be to, pagerina bendrą savijautą.
Reikia paminėti ir retai sutinkamas depresijos gydymui taikomas terapijas – tai insulino terapija, placebo efektas (vaistus imituojančių neveiklių medžiagų teigiamas poveikis žmogaus organizmui). 

Depresijos kompleksiniame gydyme paprastai naudojamas gydymas antidepresantais, derinant jį su kitomis terapijomis. Antidepresantu reikia gydyti ne trumpiau kaip šešis mėnesius arba tiek laiko, kiek truko ilgiausias depresijos epizodas. Vieno tyrimo duomenimis, gydyti reikia 5 metus, jei depresija kartojasi nepraėjus 2,5 metų.

Jei depresiją lydi nerimas, pacientus tikslinga išmokyti relaksacinio kvėpavimo technikos. Šis metodas apima psichinę bei raumenų relaksaciją, pasiekiamą kvėpavimo judesiais (santykis tarp įkvėpimo ir iškvėpimo turėtų būti 1:2), kai pamažu pereinama prie diafragminio kvėpavimo (kvėpavimo pilvu). Pastebėta, kad tai refleksiškai mažina tinklinio darinio, esančio smegenų kamiene, aktyvumą, todėl silpnėja psichinė įtampa bei nerimas.

Reguliarūs fiziniai pratimai arba jų derinimas su kitomis terapijos rūšimis pagerina depresija sergančių ligonių būklę. Fizinis krūvis mažina stresą, taip pat veikia biologiškai veiklių medžiagų pusiausvyrą smegenyse. Įrodyta, kad sergant depresija sumažėja serotonino kiekis smegenyse. Fizinė mankšta didina serotonino kiekį smegenyse, tuo mažindama depresijos ir nerimo simptomus, ir tai teigiamai veikia psichinę sveikatą.

Fizinis aktyvumas yra labai svarbi kompleksinio gydymo dalis gydant įvairaus sunkumo depresiją. Depresija sergantys pacientai yra neveiklūs, jų fizinis pajėgumas mažesnis nei sveikų žmonių. Šių pacientų fizinio pajėgumo lygis yra kritęs dėl neveiklumo, depresijos atsiradimas dažnai būna susijęs su aktyvumo praradimu, ir tai rodo, jog fizinio aktyvumo įdiegimas į jų gydymo programas yra teigiamas argumentas.

Buvo atliktas tyrimas siekiant įvertinti įvairių kasdienio gyvenimo formų ryšį su depresijos simptomų pasireiškimu dirbantiems žmonėms. Jo rezultatai parodė, jog kasdienis fizinis aktyvumas, nepaisant formos, mažina dirbančiųjų asmenų depresijos simptomų pasireiškimą.

Mankštos nauda kompleksinio gydymo procese akivaizdi. Fizinio aktyvumo naudą psichinei sveikatai pažymi S. Saudargienė ir kiti, teigdami, kad mankštos metu nukreipiamas ligonių dėmesys į skausmingus dirgiklius ir todėl po mankštos pagerėja psichinė būsena. Ligoniui suvokus, jog jis gali įvykdyti tam tikrą darbą ar užduotį, padidėja jo savigarba, kas taip pat teigiamai veikia psichinę būseną. Sugebėjimas atlikti jam optimalią fizinę mankštą, bendravimas jos metu su kitais asmenimis suteikia ligoniui pasitikėjimo savimi, atitraukia jį nuo slegiančių minčių ir kitų dirgiklių, o tai daro teigiamą poveikį jo psichinei būklei. Kai kurie tyrėjai teigia, kad mankštinimasis dažnai yra ne blogesnė gydymo priemonė, nei antidepresantai, ypač esant nesunkiai depresijos formai.

Fizinis aktyvumas sergantiems depresija – labai svarbi veikla, nes fizinė mankšta mažina depresijos ir nerimo simptomus, gerina miegą ir su sveikata susijusią gyvenimo kokybę. Taip pat žinoma, jog yra ryšys tarp fizinio aktyvumo ir bendros gerovės jausmo ir nuotaikos. Atlikti tyrimai apie mankštos naudą gydant depresiją rodo aiškią koreliaciją tarp nuotaikos ir fizinio aktyvumo. Atitinkami intervenciniai tyrimai patvirtina mankštos antidepresinį poveikį.

Fiziniai pratimai teikia psichologinę ir fizinę naudą dėl šių priežasčių: pagerina širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, mažina cholesterolio kiekį, reguliuoja kraujo spaudimą, reguliuoja svorį, pagerina raumenų tonusą. Atliekant fizinius pratimus mažėja streso požymiai:  

  • Raumenų tempimas, raumenų susitraukimo ir atsipalaidavimo kaita atliekant pratimus atpalaiduoja įtemptus raumenis.
  • Fizinio krūvio metu, t. y. suaktyvėjus medžiagų apykaitai, suvartojamas hormonų, cukraus ir riebalų rūgščių, patekusių į kraują, perteklius.
  • Fizinio krūvio metu organizme didėja endorfinų (neuroinhibitorių) gamyba, jie slopina stresinę reakciją ir sukelia ramią euforijos būseną.
  • Žmogus išmoksta atsipalaidavimo būdų ir nesąmoningai juos panaudoja įvairių stresinių situacijų metu.

Gydant depresiją, reikia nedelsiant pradėti nesudėtingas, tačiau gana veiksmingas fizinio aktyvinimo priemones. Pradžioje tai gali būti ir tokios paprastos priemonės, kaip rytinis apsitrynimas šepečiu ar kontrastinis dušas. Bėgimas pradžioje nerekomenduojamas, naudingas greitas pasivaikščiojimas. Vėliau galima pradėti pratimus, gerinančius kraujotaką: važiavimas dviračiu, nesunkus darbas sode, slidinėjimas ir plaukimas. Fizinė veikla yra itin stipraus poveikio antidepresantas be jokio šalutinio poveikio. Depresijos gydymas paprastai yra kompleksinis: medikamentai (antidepresantai) derinami su psichoterapija ir fiziniu aktyvumu (plaukimas, mankšta, bėgimas ristele, važiavimas dviračiu).

Nėra galutinai aišku, kokios sporto rūšys labiausiai veikia depresiją. Tyrimuose ir mokslinių straipsnių apžvalgose aprašomi taikyti aerobiniai pratimai (vaikščiojimas, bėgiojimas, važinėjimas dviračiu, bėgimo takelis), kurie pagreitina širdies ritmą; jėgos pratimai, lengvoji atletika, sunkumų kilnojimas. Aptariamos kombinuotos ištvermės, raumenų jėgos ir lankstumo treniruotės, individualiai asmeniui pritaikytos treniruotės, treniruotės su raumenų pasipriešinimu, fizinių pratimų atlikimas vienam, Tai Či, aerobiniai šokiai.

Mankšta gali būti atliekama ir vidaus patalpose, ir lauke; fizine veikla galima užsiimti ir namuose. Atliekant mankštą namuose pateikiamos tokios rekomendacijos:

  • Pakviesti šeimos narius ir draugus mankštintis kartu.
  • Mankštintis nuo 2 iki 5 kartų per savaitę.
  • Mankštinimasis turi trukti mažiausiai 30 min.
  • Pasirinkti malonią fizinę veiklą.
  • Kruopščiai apšilti ir atvėsti.
  • Stengtis gyventi aktyviau – daugiau vaikščioti pėsčiomis vietoj važinėjimo, vengti naudoti, kur įmanoma, mechanizuotus prietaisus.

Žinant, kad fizinės veiklos nauda gali būti labai didelė gydant depresiją, pacientams patariama rinktis tokio pobūdžio fizinę veiklą, kuri teikia didžiausią malonumą. Teigiami mankštos rezultatai išliks, jeigu užsiėmimai fizine veikla bus tęsiami ir ateityje.

 

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Proškuvienė R. Psichikos sveikatos problemos, Vilnius, 2008.
2. Saudargienė S. Fizinės mankštos poveikis sergantiesiems depresija, Kaunas, 2009.
3. Saudargienė S. Podlipskytė A. Varoneckas G. Fizinės mankštos poveikis sergančiųjų depresija širdies ir kraujagyslių funkcinei būklei, miego ir gyvenimo kokybei, Vilnius: Sveikata, 2008.

Palikite atsiliepimą