Šeimos diena Šiaulių reabilitacijos centre

gyvenimas

2012-11-10

Puikios tradicijos užuomazga – taip Šiaulių reabilitacijos centre surengtą Šeimos dieną, sukvietusią draugėn kolektyvą, darbuotojų šeimų narius bei tėvus, vertina visi šventės dalyviai. Galimybė pabendrauti, susipažinti su vaikų darbo vieta ir bendradarbiais ypač nudžiugino centro darbuotojų tėvus, atvykusius net iš tolimų Lietuvos vietovių. 

Meilė, kantrybė ir atlaidumas – tai trys kertiniai dalykai, puoselėjantys gražius ilgalaikius santykius šeimoje. Vadovaudamasi šia senovės kinų filosofija, idėją surengti Šeimos dieną pasiūliusi Šiaulių reabilitacijos centro direktorė Irina Jazdauskaitė-Uščiauskienė įsitikinusi: darbo kolektyvas – taip pat didelė šeima. Nuo to, kaip gyvena, jaučiasi kiekvienas jos narys, kaip jam sekasi šeimoje, priklauso ir įstaigos darbas. O čia juk gydomi žmonės – jiems reikia ne tik procedūrų, bet ir teigiamų emocijų, bendravimo. 

Kitas svarbus argumentas, paskatinęs pakviesti į įstaigą darbuotojų tėvus ir parodyti jiems, kur dirba gyveniman išleisti vaikai, buvo pastaraisiais metais kolektyvą gausiai papildęs jaunų specialistų būrys. Šiaulių reabilitacijos centre darbuotojai, kurių amžiaus vidurkis trisdešimt metų, sudaro apie trečdalį kolektyvo.    

Būtent jaunieji įstaigos specialistai aktyviausiai palaikė direktorės sumanymą ir patys ėmėsi iniciatyvos. Tik praėjusią vasarą pradėję dirbti kineziterapeutai tauragiškis Tadas Šerpetauskas bei Justinas Bubelis iš Joniškio sukūrė trumpą, kasdieniais darbo vaizdais pagrįstą, bet nenuobodų  vaizdo siužetą apie Reabilitacijos centrą. Patys darbuotojai pasirengė įstaigos pristatymui – supažindino tėvus su Reabilitacijos centre atliekamomis procedūromis, jų reikalingumu, įstaigos aplinka.   

Vis dėlto svarbiausia surengtoje Šeimos dienoje buvo ne ekskursija po įstaigą, ne parodytas filmas, tačiau nuoširdus ir pagarbus bendravimas, ne vieną sugraudinęs iki sūrios ašaros. Seną kinų išmintį priminusi direktorė I. Jazdauskaitė-Uščiauskienė, dėkodama tėvams už užaugintus ir išlavintus vaikus, įteikė jiems po simbolinį Šiaulių reabilitacijos centro atvaizdą su Motinos Teresės žodžiais „Gyvenimas yra grožis, žavėkis juo“. 

Kolektyvo renginyje netrūko gerų emocijų, nuoširdžių žodžių, gėlių žiedų ir padėkų. Įstaigos darbuotojos Loretos Sabaliauskienės mama, daugiau kaip 40-ies metų felčerės darbo stažą turinti Liucija Kelpšienė iš Kelmės rajono Šedbarų kaimo, visus pavergė nuoširdžiomis savo kūrybos eilėmis. Salomėjos Nėries eilėraščius skaitė aktorė Genovaitė Vaiginytė. Kiekvienas šeimos narys buvo pakalbintas, supažindintas su centro darbuotojų veikla, tradicijomis. 

Šventės dalyvių atsiliepimai puikūs – jaudulį, nerimą šventės metu keitė džiaugsmas, poezija ir dainos. „Manome, jog ši puiki šventė taps tradicija, vienijančia ne tik kolektyvo narius, bet ir jų šeimas bei artimuosius“, - įsitikinę tvirtino jaunieji kineziterapeutai Tadas ir Justinas, o jiems pritarė ir kiti darbuotojai. Tuo įsitikinusi ir įstaigos direktorė Irina Jazdauskaitė-Uščiauskienė: „Toks renginys skatina ne tik draugiškesnį kolektyvo narių bendravimą, bet ir padeda puoselėti geresnius santykius darbuotojų šeimose, ugdo pagarbą tėvams“. 

Šiaulių reabilitacijos centras – tikriausia vienas iš retų kolektyvų šalyje, darbuotojų artimiesiems surengęs tokią šventę.

Šventės akimirkos nuotraukų galerijoje.

Palikite atsiliepimą