Šiaulių reabilitacijos centras dirba laikrodžio ritmu

Jaunatviškas ir novatoriškas Šiaulių reabilitacijos centras pirmasis Lietuvoje įdiegė unikalią elektroninę pacientų aptarnavimo sistemą. Centras savo jėgomis atnaujina paslaugų spektrą, diegia modernias darbo organizavimo formas.

Informacinių technologijų specialistas Vidmantas Ušackas negaili patarimų fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojai Daivai Kaušaitei. Pasak gydytojos, informacinės sistemos pranašumas tas, kad nebereikia paskyrimų slaugytojoms rašyti ranka, dėl to išvengiama klaidų.

Nelaukė pagalbos iš šalies 
„Nors Šiaulių mieste mažėja gyventojų, o prieš keletą metų Respublikinėje Šiaulių ligoninėje atidarytas Ambulatorinės reabilitacijos skyrius, Šiaulių reabilitacijos centre kasmet daugėja pacientų. Čia gydomi ne tik Šiaulių miesto gyventojai, atvyksta žmonės iš Kuršėnų, Joniškio, Radviliškio, Naujosios Akmenės rajonų. Per dieną apsilanko 200-300 pacientų“, - pasakoja Šiaulių reabilitacijos centro direktorė Irina Jazdauskaitė Uščiauskienė. Pasak jos, augantį pacientų srautą ir didėjantį paslaugų skaičių tapo vis sunkiau valdyti. Buvo labai daug dokumentacijos, medicinos registratorės pildė storus žurnalus su pacientų duomenimis, kiekviename kabinete slaugytojos irgi ranka užrašinėjo atliktas procedūras. Slaugytojoms buvo daug darbo, o aiškumo ir tikslumo - mažai. Prie procedūrų kabinetų susidarydavo eilės. 
Administracija nusprendė kompiuterizuoti įstaigą ir pacientų srautus valdyti pasitelkiant informacines technologijas. Direktorė I.Jazdauskaitė Uščiauskienė aplankė keletą šalies reabilitacijos įstaigų, tačiau nesurado tinkamo modelio. Kadangi nacionalinė elektroninė sveikatos sistema vėluoja, nuspręsta sistemą kurti nuo nulio savo jėgomis. 
„Buvo iškeltas uždavinys sukurti sistemą, kuri veiktų kaip šveicariškas laikrodis, kad būtų patikima, suprantama ir funkcionali“, - prisimena Šiaulių reabilitacijos centro informacinių technologijų specialistas Vidmantas Ušackas.

Elektroninės sistemos diegimas vyko etapais. Parengus sistemos formatą, į elektroninę erdvę buvo sukelti specialistų darbo grafikai, turima aparatūra, gydomosios procedūros, metodikos, kita reikalinga informacija, palaipsniui atsisakant popierinės dokumentacijos variantų. 
Po pusantrų metų įtempto darbo informacinė sistema pradėjo veikti. Tai pirmoji tokia sistema Lietuvoje, pritaikyta reabilitacijos įstaigai. Viskas padaryta pačios įstaigos jėgomis, tik teko samdyti programuotojus. Šiaulių reabilitacijos centras įrodė, kad ir be išorinės finansinės paramos, patiems galima sukurti veikiančią sistemą, kuria naudojasi ne tik įstaigos darbuotojai, bet ir pacientai. 
Vadovė prisimena, kad ne visi darbuotojai naujoves priėmė atvira širdimi, buvo ir pasipriešinimo. Bet sistemai pradėjus veikti, gydytojai ir slaugytojos stebėtinai greitai persiorientavo, perprato sistemos naudą ir jau nebenorėtų dirbtų pagal seną tvarką.

Gydymas tvarkomas kompiuteriu
Informacinė sistema paremta tuo, kad visi reabilitacijos etapai bei pacientų duomenys yra suvedami į kompiuterinę sistemą ir visas reabilitacijos procesas reguliuojamas kompiuterio pagalba. 
Kiekvienas darbuotojas turi unikalią elektroninę kortelę su brūkšniniu kodu. 
Pacientas pirmiausia kreipiasi į registratūrą, Registratorė į sistemą įveda paciento asmens kodą, vardą, pavardę, darbo ir kitus duomenis. Sistema automatiškai patikrina paciento draustumą ir prie kurios gydymo įstaigos jis prirašytas. Pacientui išspausdinama kortelė su brūkšniniu kodu, asmens kodu ir kontaktine informacija, paskiriamas talonėlis su nurodytu laiku pas gydytoją. Duomenų pildymas užtrunka kelias minutes.

Pacientas eina pas gydytoją. Gydytojas, nuskenavęs savo kortelę, kompiuteryje mato visą jam priklausančią informaciją - kokie pacientai pas jį užrašyti, ar jie apdrausti. 
Gydytojas kompiuteryje užpildo F025 formą. Įvedus raktinį žodį, pasirodo ligų sąrašas, gydytojui lieka tik pasirinkti ligos kodą. Sistema leidžia greitai paskirti mokamas ar nemokamas procedūras, periodiškumą ir netgi nurodo, kurioje kūno vietoje turi būti atlikta procedūra ir kokie turi būti įrenginio parametrai. Visos procedūros paskiriamos kompiuteriu. 
Pacientas grįžta į registratūrą. Registratorė, nuskenavusi paciento kortelę, mato, kas jam paskirta. Atsidariusi procedūrų tinklelį, registratorė paskiria procedūrų laiką. Pasak V.Ušacko, sunkiausia buvo padaryti, kad sistema pati ieškotų laisvo procedūrų laiko, pageidautina, kiekvieną dieną tuo pačiu metu ir bandytų sudaryti grafiką. Jeigu žmogui grafikas tinka, jam atspausdinama procedūrų atmintinė, kur surašytos procedūros, dienos, kabinetas, laikas.

Žmogus, turėdamas formą, kurioje nurodytos procedūros, kabinetai bei lankymosi laikai, eina atlikti procedūras. Kiekvienas darbuotojas irgi turi elektroninę kortelę. Kineziterapeutas ar FMR slaugytojas nuskenuoja paciento atsineštą formą ir mato, kokią procedūrą su kokiu prietaisu atlikti, netgi pavyzdžiui, kur uždėti elektrodus ir kokią programą įjungti. Slaugytojai belieka įvykdyti nurodymus ir kompiuteryje pažymėti apie jų atlikimą. Slaugytoja nebepildo jokių popierinių dokumentų. 
Svarbu tai, kad kiekvienas vartotojas sistemoje turi apibrėžtas teises, atitinkančias jo kompetenciją. Štai prisijungusi registratorė mato tik tai, kas jai būtina, gydytojas – jam reikalingą informaciją. Tik atidarius pirmąjį puslapį pasirodo aktuali informacija. Kiekvienas, kol neperskaito šviežiausių naujienų, pavyzdžiui, kad kviečiamas susirinkimas arba tam tikras darbo baras užimtas, ir nepatvirtina, kad perskaitė, nemato meniu ir negali tęsti darbo. Nebebūna, kad kas nors nežinotų, kas vyksta įstaigoje.

Nebeliko popierizmo
Pasak I.Jazdauskaitės Uščiauskienės, sistema pagreitino pacientų aptarnavimą, visi etapai tapo aiškūs, nebebūna klaidų. Net jei ateina du žmonės su vienodu vardu ir pavarde, neįmanoma jų supainioti, nes įvedami asmens kodai. Nebebūna, kad slaugytojos nesuprato ar sumaišė gydytojo paskirtas procedūras. Nebeliko žmogiškojo faktoriaus, prie procedūrų sumažėjo eilės, nes tiksliai paskiriamas laikas ir dabar visi į procedūras ateina minutės tikslumu. 
O jeigu pacientas dvi dienas neatvyksta ir neinformuoja, jo procedūrų lankymo grafikas automatiškai anuliuojamas. 
Žmonės interneto svetainėje www.asesusveikas.lt gali patys registruotis internetu. Lankytojai, neišeidami iš namų, paslaugas gali valdyti interneto svetainėje, pasižiūrėti, kiek procedūrų atlikta, kiek dar liko, kiek mokamų, kiek nemokamų. Jeigu žmogui netinka, jis gali anuliuoti paskirtą laiką. 
Pacientas gali iš namų apmokėti procedūras. 
Sistema nebeleidžia atlikti procedūrų, jei žmogus nesusimokėjęs. Dabar galima kiekvienu momentu prisijungti prie bet kurio gydytojo ir slaugytojos kompiuterio ir matyti, kas aktualiu laiku vyksta kiekviename kabinete, kiek kokių procedūrų ir kuriuo laiku paskirta, kiek jų atlikta, ar visi pacientai atėjo, koks įrangos apkrovimas. Dienos pabaigoje ar mėnesio gale galima patikrinti, kaip dirbo kiekvienas darbuotojas, kiek kokių apsilankė pacientų.

Masažuotoja Violeta Bagdonavičiūtė nebenaudoja popierinių dokumentų, tik nuskenuoja paciento kortelę ir mato, kokį masažą reikia atlikti, paskui pažymi apie atliktą procedūrą

„Informacinė sistema leidžia planuoti įstaigos darbą. Ir svarbiausia, pavyko atsikratyti popierinės dokumentacijos“, - sistemos pranašumus vardija įstaigos vadovė. 
Pasak sistemą prižiūrinčio V.Ušacko, informacinė sistema toliau tobulinama ir plečiama, kuriami naujų formų ir ataskaitų elektroniniai variantai. Sistema kuriama taip, kad vėliau ją būtų galima integruoti į nacionalinę e. sveikatos sistemą.

Didžiausias turtas – darbuotojai 
Šiaulių reabilitacijos centras – dinamiška ir jaunatviška įstaiga. Centras jaukus ir gerai sutvarkytas. Įstaigos lėšomis pernai suremontuotas dar vienas pastato aukštas. Nuolat atnaujinama reabilitacinė įranga, diegiamos naujos paslaugos. 
Neseniai padedant vokiečių specialistams atidarytas pirmasis Lietuvoje, o gal ir Pabaltijyje Negyvosios jūros klimato ir spalvų terapijos kambarys. Specialus įrenginys su ultragarso purkštuvais išpurkščia labai smulkų rūką iš aukščiausios kokybės Negyvosios jūros druskos tirpalo ir pripildo patalpą jonizuotu deguonimi. Kvėpavimas jonizuotu deguonimi kartu su Negyvosios jūros druskos aerozoliu – efektyvesnė procedūra nei paprastas druskų kambarys. Kartu taikoma ir spalvų terapija, veikianti psichoemocinius procesus.

Kūno kontroliavimo programą veda kineziterapeutė Asta Rimšaitė-Verkienė. Programa akcentuoja problemines vietas, pavyzdžiui raumenų asimetriją, ir fizinių pratimų dėka netaisyklingus judesius stengiasi pakeisti taisyklingais.

„Viskas, ką įdiegėme, pasiteisino ir dabar reabilitacijai trūksta tik didelio baseino“, - konstatuoja I.Jazdauskaitė Uščiauskienė. 
Bet didžiausias įstaigos turtas – darbuotojai. Į akis krenta, kad čia dirba daug jaunų žmonių - gydytojų, kineziterapeutų, ergoterapeutų, FMR slaugytojų. 
Pernai ir šiemet įsidarbino du jauni fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojai, o šią vasarą ruošiasi atvykti dar viena. Jauni specialistai pastebi įstaigos progresą ir susieja su ja savo ateitį. Pasak direktorės, įstaigoje visada laukiami jauni, mąstantys, turintys idėjų žmonės. 

Algirdas Valentas